Renginių pasiilgę žmonės į miesto centrą pradėjo plūsti ankstyvą vakarą, dar nesutemus. 17 valandą Katedros aikštėje 4,5 metro aukščio šviesos žmogus – laikrodininkas – įžiebė specialų šviesos laikrodį, kuris skaičiuoja laiką iki sostinės 700 metų jubiliejaus.
Vilnius pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1323 metų sausio 25-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Vakarų Europos krikščionims.
Tamsoje paskendęs Gediminas
Vokiečių menininkų sukurtas švytintis laikrodininkas paskelbė ir tarptautinio Vilniaus šviesų festivalio pradžią. Su vilniečių pamėgta Kultūros naktimi konkuruojantis festivalis – vienas svarbiausių gimtadienio akcentų artėjant Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejui 2023-iaisiais.
Tapo tradicija, kad tarp svarbiausių šio festivalio akcentų – į dangų kylanti Gedimino pilies karūna – dailininko Arvydo Buinausko instaliacija „Kvietimas“. Tamsoje švytintys bokšto langai tarsi sušildo, sukuria jaukią, šeimynišką gimtadienio nuotaiką. O kasmet vis įdomesnis šviesos spindulių šokis danguje ne tik iš tolo vilioja į šventę, bet ir simboliškai sujungia šviesų festivalio kūrinius, mat jie yra matomi iš visų Senamiesčio kampelių.
Bet Katedros aikštėje stovintis miesto įkūrėjas Gediminas su švytinčiu šviesos kardu – vis dar viena didžiausių festivalio nesėkmių. Bent jau miesto gimtadienio proga dailininkas Kipras Krasauskas galėjo ne tik įteikti jam „Žvaigždžių karus“ primenantį šviesos ginklą, bet ir sukurti kokį nors šventinį kunigaikščio paminklo apšvietimą.
Smėliu nepabarstytoje Katedros aikštėje slidinėjantys žmonės galėjo įžiūrėti tiktai menką kardo brūkšnelį. Kai iš aikštės dideliais žingsniais iškeliavo šviesos laikrodininkas, šventinę nuotaiką čia kūrė tik vaikai. Vieni smagiai čiuožinėjo atradę, kad tamsios linijos aikštėje ypač slidžios, o kiti ropštėsi į didžiulį sniego kalną, išdygusį šalia Katedros nuvalius nuo aikštės sniegą.
Kosminės kelionės
Nors sumanymas pradėti švęsti sostinės gimtadienį ne savaitgalį, o niūroką antradienio vakarą daugelį nustebino, akivaizdu, kad pandemijos metu jis buvo vykęs. Per patį šventės atidarymą buvo susirinkusi nemaža minia, o po geros valandos, kai žmonės pasklido po visą miestą, buvo įmanoma apžiūrėti visus šviesos festivalio kūrinius laikantis gana saugaus atstumo.
Norėdami pamatyti vieną įdomiausių šių metų instaliacijų – Australijos dailininkų sukurtą didžiulių spalvingų burbulų konstrukciją „Evanescent“ – nemažai žmonių, ypač senjorų, prisidengdavo veidą kaukėmis. Kai kurie, užsukę į Valdovų rūmų kiemą, spalvas keičiančius rutulius stebėjo iš tolo – tarsi kokį spektaklį. Tik spragsėjo telefonų kameros prieš siunčiant įspūdingus vaizdus į socialinius tinklus.
Tačiau laimėjo tie, kurie ryžosi pasivaikščioti tarp milžiniškų „muilo burbulų“. Muzikos ir kintančios šviesos derinys sukūrė keistą atmosferą – lyg vaikščiotum po kosminę erdvę ir iš arti stebėtum įvairiausias galaktikas.
Kosmoso temą pratęsė ir smagus šviesos menininkų iš Olandijos kūrinys Sereikiškių parke – „Plūduriuojanti visata“. Ore kabantis raudonų lazdelių miškas su planetas primenančiais mėlynais rutuliukais virto judančiu atrakcionu.
„Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“, – juokdamasis aiškino instaliacijos temą tėvas dviem paaugliams, mačiusiems filmą, o gal ir skaičiusiems fantastikos klasika tapusią Douglo Adamso knygą.
Su užmoju ir skoningai
Šviesos blyksniai ant sniego, Gedimino pilies karūnos spinduliai danguje ir kalno papėdėje į žemę susmigęs lietuviškas medinis „Pasakų milžinas“, laikantis rankoje saulę.
Ir tai tik festivalio maršruto pradžia. Visą maršrutą galima rasti ir internete, ir rengėjų pasiūlytoje programėlėje telefonams. Tačiau šį sykį visi kūriniai taip patogiai išdėlioti mieste, kad gali vaikštinėti ir be žemėlapio.
Mėlynai švytintis siūlų kamuolys iš Sereikiškių parko vilioja į Pilies gatvę, o K.Sirvydo skvere pasitinka prancūzo Johano Correze’o minimalistinė instaliacija „Point Zero“, sukurta Liono šviesų festivaliui, kuris vyko praėjusį gruodį.
Tai vienas tų kūrinių, kuriuos publika ne tik fotografavo, bet ir filmavo. Tokių šių metų renginyje tikrai nemažai. Ir vienas labiausiai užburiančių – S.Daukanto aikštėje priešais Prezidentūrą išdygusi ispano Juano A.Fuenteso „Kinetinė perspektyva“.
Vilniaus šviesų festivalis vyksta kiekvieną dieną nuo 17 iki 22 val. iki sausio 29 d. įvairiose Vilniaus vietose.
