Rusijos kariaunai atakuojant Ukrainos miestus, ore pakibo ir Europos Sąjungos iš dalies finansuojami neringiškių bei kaliningradiečių bendradarbiavimo per sieną projektai kultūros, švietimo, turizmo srityse.
Saugus prieglobstis – Neringoje
Mažiausios Lietuvoje Neringos savivaldybės gyventojai neabejingi iš karo apimtos Ukrainos plūstantiems pabėgėliams – pastarosiomis dienomis ramiame kurorte saugų prieglobstį atrado keturiolika iš Odesos, Lvovo, Kijevo atvykusių moterų su vaikais.
Apie tai byloja prieš kelias dienas Juodkrantėje atsiradusi meno instaliacija – prie pat Kuršių marių iš tolo šviečia medinė burvaltė, papuošta mėlynos ir geltonos spalvos virvių tinklais.
Tai bendras į Kuršių neriją atvykusių ukrainiečių šeimų ir jas globojančių juodkrantiškių moterų projektas. Kūrėjos darbavosi kartu –vienos vyniojo, pynė ir dažė virves, kitos jas tvirtino ant burvaltės korpuso, stiebe iškėlė vėtrungę.
Originaliam juodkrantiškių kūriniui „Ukrainos vilties ir laisvės burės“ prireikė senos žvejų valties, apie kilometro ilgio virvių, purškiamų dažų. Dar gražiau instaliacija atrodo vakarais, apšviesta prožektorių.
Kartu skleidė vilties laivo bures
Vilties burės išskeistos iškilmingai – į spontanišką kvietimą atvykti prie Kuršių marių arbatos puodeliui atsiliepė visi Neringoje apsistoję karo pabėgėliai. Buvo iškelta Ukrainos vėliava, moterys su vaikais sugiedojo šalies himną, juodkrantiškiai maloniai bendravo su svečiais, siūlė jiems savo paramą.
„Ukrainiečiai lieja kraują už savo tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Padedame jiems kuo galime. Šis vilčių laivas – mūsų jausmų, solidarumo su Ukraina, kovojančia už savo laisvę ir nepriklausomybę, išraiška“, – pažymėjo meno projekto sumanytoja, Juodkrantės bendruomenės vadovė Sandra Berletaitė.
Likimo nublokštos į Neringą ukrainietės, įgijusios profesijas, pasiryžusios dirbti, kur joms bus pasiūlyta, kur nebūtina mokėti lietuvių kalbą, kad galėtų oriai gyventi, leisti vaikus į mokyklą. Baimintis nėra ko – vasarą kurorto viešojo maitinimo įstaigoms, viešbučiams papildomos darbo rankos tikrai nepakenks.
Dar neatsigavusioms nuo sprogimų rusų bombarduojamuose miestuose ukrainietėms reikia ne tik stogo virš galvos, bet ir finansinės pagalbos. Užvakar į Kuršių neriją atvyko dar šešios pabėgėlės iš Ukrainos.
Ukrainiečiai atleisti nuo rinkliavos
Neringos savivaldybės taryba nusprendė karo pabėgėlius atleisti nuo visiems privalomos vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Svarstoma galimybė kai kurias šeimas apgyvendinti savivaldybei priklausančiose patalpose.
Pirmąkart atvykę į Neringą automobiliais su Ukrainos numeriais, bet iš anksto apie tai neinformavę savivaldybės tarnybų vairuotojai ir keleiviai nebus stabdomi – Alksnynės kontrolės poste budėtojai juos praleis be mokesčių. Svečiams tereikia pateikti ukrainietiškus asmens tapatybės dokumentus.
Kurorto valdžia visus iš Ukrainos atvykusius karo pabėgėlius paragino nedelsiant užsiregistruoti Neringos savivaldybėje, kad juos būtų galima įtraukti į sąrašus ir įvažiavimo į Kuršių neriją sistemą.
Įmonės „Smiltynės perkėla“ informavo, kad iki kol bus patvirtinta konkreti tvarka, Neringoje apgyvendinti ukrainiečiai keltais per marias bus keliami be bilietų jiems to pageidaujant, tarpininkaujant savivaldybei.
Bendradarbiavimas per sieną
Su Rusija besiribojančią Neringos savivaldybę ir Kaliningrado sritį siejo įvairios ilgalaikės bendradarbiavimo kultūros, švietimo, turizmo ir sporto srityse sutartys. Tarp jų būta trišalių ir net keturšalių partnerystės sutarčių, prie kurių jungėsi kai kurie Lenkijos bei Švedijos regionai.
Lietuvai ir Rusijai priklausanti Kuršių nerijos teritorija, kaip vieningas kompleksas, įtraukta į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąrašą. Neringiškiai glaudžiai bendradarbiavo su Kaliningrado srities Zelenogradsko rajonu, Rusijos federaline ir biudžetine įstaiga Nacionaliniu parku „Куршская коса“.
„Įgyvendinant ES ir Rusijos finansuojamą tarptautinę bendradarbiavimo per valstybių sienas programą, buvo rengiamos bendros paraiškos, pritrauktos lėšos naudotos įvairiems bendriems projektams. Tokia tarpregioninė sąveika skatindavo efektyvesnę biudžetinių kultūros ir švietimo įstaigų veiklą, bet dabar ji sustojusi“, – pasakojo Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.
I.Kanto sukaktį minės atskirai
Ypač glaudūs regioninio bendradarbiavimo ryšiai kultūros, švietimo, turizmo, sporto srityse siejo Neringą ir Zelenogradsko (anksčiau Krantas) miestą pietinėje Kuršių nerijos dalyje. Kasmet buvo organizuojami bendri renginiai, į vasaros sezono atidarymo šventes atvykdavo savivaldybių delegacijos, meno kolektyvai, susitikę aplinkosaugininkai aptardavo bendrus reikalus.
Neringiškiai dar vieną europinį projektą įgyvendino kartu su valstybine Y. F. Svetlanovo filharmonija Kaliningrade – už gautas lėšas Preiloje buvo sutvarkytas viešosios bibliotekos pastatas. Jau aišku, kad nutraukus bendradarbiavimą su Vladimiro Putino režimo valdomos Rusijos kultūros įstaigomis, partnerių gegužę planuoti šio projekto pabaigtuvių renginiai neįvyks.
Netenka prasmės bendri susitarimai dėl projekto „Kantomannia“, skirto Karaliaučiuje gyvenusio, dirbusio, ten palaidoto pasaulinio garso filosofo Imanuelio Kanto atminimui – po dviejų metų bus minimos 300-osios jo gimimo metines. Vokiečių klasikinės filosofijos pradininko protėviai kilę iš Klaipėdos krašto.
Žlunga prasminga programa
Nebus tęsiama Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa, parengta kaip Europos kaimynystės priemonė, finansuojama ES ir Rusijos vyriausybės. Ji apėmė Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskritis ir Kaliningrado sritį. Šiai programai įgyvendinti skirta daugiau kaip 17 mln. eurų ES paramos lėšų.
Prioritetai buvo teikiami istorijos, gamtos paveldo pritaikymo ir atnaujinimo, kultūros ryšių, turizmo plėtros, socialinės įtraukties, pasienio regionų bendradarbiavimo gerinant sveikatos, socialines ir švietimo paslaugas, savivaldos institucijų, bendruomenių, mokymo įstaigų sąveikos, efektyvaus sienų kirtimo projektams.
Programoje numatytos 8,5 mln. eurų Rusijos biudžeto lėšos skirtos pirmiausiai Kaliningrado srities projektams, kurie skatina ir plečia bendradarbiavimą kuriant bendrą gerovę, gerą kaimynystę tarp Lietuvos ir Rusijos pasienio regionų. Įgyvendintojai galėjo tikėtis iki 90 proc. projektams reikiamų lėšų.
Rusijai užpuolus Ukrainą, bet kokie santykiai su Kremliaus kontroliuojamomis institucijomis, pasak N.Lendraičio, įgavo politinį pobūdį: "Mūsiškė įstaiga „Neringos muziejai“ neketina bendradarbiauti su Kaliningrado srities organizacijomis. Nebebus nei europinių, nei kitaip finansuojamų bendrų su Rusija projektų, anksčiau planuotų bendrų kultūros renginių – kruvinoji karo banga viską nušlavė“.
Poeto muziejus atnaujintas
Tiesa, kai kurios įstaigos ir organizacijos spėjo pasinaudoti bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Pavyzdžiui, Lietuvos jūrų muziejus su savo partneriais Kaliningrado srityje per šešerius metus pagal kultūrinį turizmą skatinantį regioninį projektą „Cross border tourism“ atnaujino kai kuriuos istorinius pastatus, įsirengė naujas ekspozicijas.
Rusijos anklavo gyventojus ir lietuvius nudžiugino sėkmingai įgyvendintas išskirtinis kultūros ir turizmo plėtros projektas – atnaujintas Tolminkiemio (dabar Čystyje Prūdai) bažnyčioje veikiančio lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus. Rūsyje įrengtas būrų dainiaus kapas.
Nutraukus saitus su Rusijos įstaigomis ir organizacijomis, ore pakibo pradėtų įgyvendinti ir nebaigtų bendrų investicinių kultūros, švietimo, turizmo skatinimo projektų likimas – Vidaus reikalų ministerija dėl jų dar nepateikė išaiškinimo, vyksta konsultacijos.
„Lietuvos savivaldybių išlaidos veikiausiai bus kompensuojamos, partneriai Rusijoje neteks finansavimo iš ES fondų. Viskas radikaliai pasikeitė. Negalėsime įgyvendinti bendrų su kaliningradiečiais europinių projektų, bet kitaip elgtis Rusijos agresijos prie Ukrainą akivaizdoje negalime“, – kalbėjo N.Lendraitis.
