Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

Paskutinį balandžio savaitgalį, balandžio 23, 24 dienomis baltų dvasinio paveldo puoselėtojai romuviai ir vėl švęs pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę.

Šventinės eitynėsama į Kulionių piliakalnį, stūksantį tarp Trinktinio ir Želvos ežerų įsiterpusiame pusiasalyje.<br>A.Sartanavičiaus nuotr.
Šventinės eitynėsama į Kulionių piliakalnį, stūksantį tarp Trinktinio ir Želvos ežerų įsiterpusiame pusiasalyje.<br>A.Sartanavičiaus nuotr.
Didžiausias būrys Jorės šventėjų jau 26-tus metus renkasi Molėtų rajono Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje.<br> V.Kašinsko nuotr.
Didžiausias būrys Jorės šventėjų jau 26-tus metus renkasi Molėtų rajono Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje.<br> V.Kašinsko nuotr.
Didžiausias būrys Jorės šventėjų jau 26-tus metus renkasi Molėtų rajono Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje.<br> J.Daraškevičiaus nuotr.
Didžiausias būrys Jorės šventėjų jau 26-tus metus renkasi Molėtų rajono Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje.<br> J.Daraškevičiaus nuotr.
Didžiausias būrys Jorės šventėjų jau 26-tus metus renkasi Molėtų rajono Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje.<br> J.Daraškevičiaus nuotr.
Didžiausias būrys Jorės šventėjų jau 26-tus metus renkasi Molėtų rajono Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje.<br> J.Daraškevičiaus nuotr.
Didžiausias būrys Jorės šventėjų jau 26-tus metus renkasi Molėtų rajono Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje.<br> J.Daraškevičiaus nuotr.
Didžiausias būrys Jorės šventėjų jau 26-tus metus renkasi Molėtų rajono Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje.<br> J.Daraškevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Molėtų krašto muziejaus inf.

Apr 22, 2022, 11:37 AM, atnaujinta Apr 22, 2022, 11:47 AM

Nors Jorės šventė jau švenčiama įvairiose Lietuvos vietose ir net užsienyje, didžiausias būrys šventėjų jau 26-tus metus renkasi Molėtų rajono Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Čia Jorė švenčiama kasmet nuo 1997 metų, kuomet šioje vietoje buvo įkurta Senovinė dangaus šviesulių stebykla – šventvietė.

Jorė – viso, kas gyva, atsinaujinimo šventė. Ją mums vaizdžiai skelbia pati mūsų krašto gamta – sprogstantys pumpurai, pirmoji pavasario žaluma, pirmasis pavasarinis lietus, pirmasis Perkūnas“, – sakė nuolatiniai šios šventės rengėjai, Molėtų krašto muziejaus muziejininkai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Vaiškūnienė.

Jorė švenčiama dvi dienas, nors ruoštis jai pradedama kiek anksčiau – kraunamas laužas, įrengiama lauko pirtis, pirmąja pavasario žaluma puošiama šventinė erdvė.

Šeštadienį vyksta amatų mokymai, pažintis su Senovine dangaus šviesulių stebykla, veiks įvairios parodos, šventinė pirtis, vyks žaidimai, vakaronė prie laužo, ugnies reginiai, naktinis žygis.

Sekmadienį visi renkasi Stebykloje, iš kurios apeigine kolona su vėliavomis ir giesmėmis keliaujama į tarp Trinktinio ir Želvos ežerų įsiterpusiame pusiasalyje stūksantį Kulionių piliakalnį.

Jame atliekamos apeigos, skirtos Lietuvą gynusių karžygių ir pilėnų atminimui, rengiamos įšventinimo į romuvius ir vaidilas apeigos, vyksta apeiginė šiuolaikinių karžygių kova. Jorės šventės apeiginiai veiksmai palydimi giesmėmis.

Nuo piliakalnio darnia kolona sugrįžtama į Stebyklą. Joje pagerbiamos pagrindinės senovės baltų dievybės – Gabija, Žemyna, Perkūnas, laiminami joriukai – šventės dalyviai, kurių vardas susijęs su šaknimis Jar-, Jor- Jur-.

Po to Perkūno šventykloje, garsiai tariant linkėjimus šventės dalyviams ir visai tautai, aukojami atsivežti akmenys iš įvairių baltų žemės vietų. Švenčiausia apeigų dalis – vaišės: apeiginės kiaušinienės iš vienos keptuvės ir šventinio viralo iš vieno katilo valgymas. Paskui visi vaišina vieni kitus tuo, ką atsivežė. Tai suvienija bendruomenę.

Šventės dalyviai ridens joručius, supsis, galės pasimokyti sutartinių giedojimo, sodų vėrimo paslapčių, archeologinių žalvarinių papuošalų gamybos, pasimiklinti žaisdami senovinius žaidimus ar pasigilinti į protėvių pasaulėžiūros paslaptis su baltų kultūros ir mitologijos žinovais.

Jorė – tai metas, kai tiesiog traukia eiti į mišką, pamatyti pirmuosius pumpurus, pasigrožėti žibutėmis, atsigerti beržų sulos, vaikščioti basomis, klausytis paukščių čiulbesių.

Tai labai trumpa akimirka gamtoje, nes po perkūnijos, po pavasarinio lietaus jau veši lapai, žydi žiedai, o netrukus ir žolynus jau laikas rinkti.

Todėl svarbu nepražiopsoti tos pradžios, nepraleisti progos visiems kartu susirinkus prikaupti sau galių, nukreipti jas brandai, skalsai ir darnai. To ir linkime vieni kitiems ir visai Lietuvai.

O visiems pirmą kartą važiuojantiems švęsti Jorės primename, kad būtinai pasiimtų šaukštą ir dubenėlį apeiginiam maistui, kad ir patys atsivežtų ką nors gardaus, kuo galėtų pavaišinti draugus.

Būtina nepamiršti ir savo pačių margintų kiaušinių – joručių. Jais ne tik vaišinsimės, bet ir ridensime, aukosime. Šventinei kolonai prašome turėti tautinę ar savo krašto, bendruomenės vėliavą. Vėliava svarbus apeiginis reikmuo. Su ja mes tampame matomi mūsų protėvių vėlėms“, – sakė D.Vaiškūnienė.

O vienas pagrindinių šventės rengėjų ir šventinių apeigų vedėjų J.Vaiškūnas, ne tik muziejininkas, bet ir Romuvos vaidila, priminė, kad visi, norintys tapti romuviais ir iškilmingai būti įšventinti ant Kulionių piliakalnio, privalo turėti sau mielą baltišką papuošalą, kuris po apeigos taps įšvęstojo stiprybės ir sėkmės ženklu, padėsiančiu eiti protėvių pramintu keliu.

„Taip pat atvykę į Jorę atsivežkite akmenį iš savo širdžiai mielos vietos arba jums kritusį į akį pakeliui į šventę. Perkūno šventovėje metai iš metų aukodami karštais palinkėjimais užkalbėtus akmenis telkiame gėrį ir galią sau, savo artimiesiems ir tautai“, – sakė  J.Vaiškūnas.

Tie, kas ne pirmus metus švenčia Jorę, jau gerai žino, kad pagrindinis švenčiančiųjų šūksnis, pasisveikinimas ir palinkėjimas tuo metu yra „Gyvo žalio“. Tariant šiuos žodžius būtina turėti prie savęs ir parodyti sutiktajam pirmąja pavasario žaluma prasprogusio augalo šakelę.

Bus ieškoma atsakymų

Jorės šeštadienį, balandžio 23 d., 18–19 val. į nuolatinėje Jorės šventimo vietoje Europos žemės ūkio fondo paramos dėka atsiradusį paslaptingąjį „Žvaigždžių skliautą“ kvies nepaskaita „Protėviai esame mes“.

Jos dalyviai kartu su Romuvos krive Inija Trinkūniene, mitologu, Romuvos garbės vaidila dr. Dainiumi Razausku, etnoastronomu, vaidila Jonu Vaiškūnu ir kitais vaidilomis bei romuviais bandys atsakyti į klausimus, ties kuriais reikia rimtai susikaupti ir kuriuos, pasak J.Vaiškūno, „reikia nuolat laikyti dėmesio dėmėje ir domėje“.

O būtent:

– Kuo yra paremta šiuo metu liudijama Romuvos religija? Kaip pavyko atkurti apeigas, vedybų, krikštynų ir kt. papročius. Juk rašytinių šaltinių nėra išlikę, gal užuominų ieškoma tautosakoje, archeologiniuose radiniuose?

– Baltiškųjų švenčių dvasinis turinys, apeigų reikšmės. Žmogaus gyvenimo darnoje su gamta esmė. Švenčių tikslai? Ar visos šventės susijusios su garbinimu ir padėka gamtai, kokios nors naudos prašymu sau? Kokiu tikslu žmogus eidavo/rengdavo šventes?

– Kiek laisvės pasaulėžiūros suvokimui ir veikimui yra dabartinėje baltų religijoje?

– Ar baltiškoji kultūra gali pritikti šiuolaikinio miesto žmogui? Kokiu būdu?

– Ar toks gyvenimo būdas tinka plačiajai visuomenei, o galbūt tik saujelei žmonių ir tai niekuomet netaps visuotiniu reiškiniu?

„Šie ir kiti klausimai laukia jūsų dėmesio ir minčių. Nepraleiskite laiko. Šią ypatingą dieną mūsų sukauptas dėmesys ir bendros pastangos duos nelygstamus vaisius Lietuvos ateičiai ir jos gyvastį palaikančios visuomenės kūno ir dvasios tvirtybei“, – sakė Jorės šventės svarbą pabrėždamas J.Vaiškūnas.

Šiuolaikinės Jorės šventimo ištakos siekia praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 8-ojo dešimtmečio pradžioje sovietinės okupacijos sąlygomis užgimusio etnokultūrinio sąjūdžio pradžią, Vilniaus universiteto Ramuvos bendruomenę, folklorinio ir žygeivių judėjimo ištakas.

Tuomet Jorės, kaip ir kitų jaunimo gaivinamų pagrindinių kalendorinių švenčių – Rasos / Kupolinių, Vėlinių, Kūčių/Kalėdų, Užgavėnių – šventimas reiškėsi kaip savitas kultūrinis pasipriešinimas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Jorė tapo viena svarbiausių įsikūrusios senovės baltų religinės bendrijos Romuvos metinių švenčių. Nuo 1997 m. Jorė imta švęsti Molėtų rajono  Kulionių kaime ir toje pačioje vietoje jau švenčiama 26 metus, čia sutraukia daugiausia dalyvių iš visos Lietuvos.

Čia rengiamos Jorės šventinės apeigos davė nemažą postūmį ir kitose Lietuvos vietose bei užsienyje gyvenančių lietuvių rengiamų Jorės švenčių turiniui.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.