„Džiugu, kad turime galimybę išvysti unikalų meno kūrinį, kuris priklausė Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovams. Tai išskirtinis atvejis, nes pasaulyje panašių eksponatų, pasak muziejininkų, vos keli. Itin prasminga, kad šis auksakalystės šedevras siejamas su labai svarbia abiem tautoms istorine asmenybe – Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu, juk didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Vilniuje, čia, savo pamėgtoje rezidencijoje“, – sakė premjerė.
Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas (1529/1544/1548–1572) būtent Vilniuje sukaupė išskirtinius gobelenų, paveikslų rinkinius, biblioteką, turėjo savo šarvų kolekciją ir daugelį kitų Lietuvą toli už jos sienų garsinusių vertybių. Trylikamečiui Žygimantui Augustui vaikiškus reprezentacinius šarvus užsakė būsimasis uošvis – Romos, Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius (nuo 1526), būsimasis Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas I (1558–1564). Tai buvo prestižinė ir itin vertinama dovana Viduramžių bei ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje.
XVI a. riteriški šarvai – gerokai daugiau nei kūno apsauga. Paradiniai riterių šarvai buvo tapę kone kostiumu, kuriam įtaką darė mados pokyčiai. Vertinant pasaulio muziejų fondus, Žygimanto Augusto šarvai – išskirtinis paveldo reliktas. Greitai augantiems vaikams šarvai buvo užsakomi labai retai, nes netrukus tapdavo per maži, tad jie dovanoti ne dėl praktinių sumetimų, o siekiant užmegzti politinius ir dinastinius ryšius.
Šis sekmadienis – paskutinė parodos diena. Šiandien, trečiadienį, Valdovų rūmų muziejus dar kviečia ir į Atsisveikinimo savaitės renginį – dr. Rasos Leonavičiūtės-Gecevičienės (Valdovų rūmų muziejus) paskaitą „Nuo lopšio iki skeptro: Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto vaikystė“. 18.00 val. lankytojai išgirs pasakojimą apie paskutinį Jogailaitį Žygimantą Augustą, kuris valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę. Tėvų – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1467/1506–1548) ir jo žmonos Bonos Sforcos (1494–1557) – ypač lauktas ir su dideliu džiaugsmu sutiktas palikuonis nuo mažens buvo apsuptas ypatingo dėmesio, rūpestingai auklėtas ir augintas kaip sosto paveldėtojas. Paskaitoje bus kalbama apie Žygimanto Augusto auklėjimą, ryšį su tėvais ir seserimis, edukaciją, mažamečio dalyvavimą politiniame Lietuvos ir Lenkijos gyvenime, jo išskirtinį kelią link šių valstybių sostų. Po paskaitos klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Birželio 2 d. 18.00 val. lankytojai kviečiami į ekskursiją su muziejaus gidu „Žygimantas Augustas: sūnus, sutuoktinis, valdovas“. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje mena ne vieną paskutiniojo Jogailaičio gyvenimo istoriją – nuo jo vaikystės iki valstybės valdovo sosto. Apie tai ir kalbėsimės Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijose. Pasakojimą vainikuos vaikiški Žygimanto Augusto šarvai – tarptautinės vieno šedevro parodos eksponatas, kuriame susipina visi Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto gyvenimo dėmenys.
Į renginius būtina registracija – https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/renginiai
Sekmadienį, paskutinę vieno šedevro parodos dieną, dovanos laukia tėvelių su vaikais: muziejuje Tėvo dienos proga jie galės apsilankyti nemokamai. Valdovų rūmų muziejaus knygyne galima įsigyti ir katalogą „Filius vero unicus... Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai“.
LR Vyriausybės ir Valdovų rūmų muziejaus informacija
