Jungtinėje Karalystėje užaugusi kūrėja sugrįžta į Kauną, kad atvirai papasakotų tai, ką girdėjo visą vaikystę, – nepaprastą savo tėvų, kauniečių Juozapo Kagano ir Margaritos Štromaitės, išgyvenimo Kaune holokausto metais istoriją.
„Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ organizuojama paroda dabartiniame kontekste kaip niekada aktuali.
Kaip ir kitos programos iniciatyvos, tai yra bandymas į šį miestą sugrąžinti miesto pirmtakų – įvairių tautybių kauniečių – likimus ir istorijas.
Pažintis – gete
„Jie susipažino 1943 m. gete. Jai buvo tik 18 metų“, – skaudžias tėvų susipažinimo aplinkybes atskleidė J.Kagan.
Negailestingas istorijos vingis, kitaip nei daugybei kitų žmonių, jiems baigėsi laimingai – padedama lietuvių gelbėtojų, pora išgyveno karą slapstydamasi.
Paroda „Iš tamsos“ itin atvirai atskleidžia sukrečiančią netekties, meilės bei išlikimo istoriją.
Sumanymas subrendo seniai
J.Kagan projekto „Iš tamsos“ idėja gimė prieš 15 metų. Pradėjusi studijuoti braižybą, menininkė kartu su motina nusprendė nubraižyti „dėžę“, menančią emocinę ir simbolinę šeimos istoriją.
Ne vienus metus su šeima kurta „dėžės“ idėja virto autorės bandymu išsiaiškinti istorijos fragmentus, suvesti juos į platesnį kontekstą.
„Mano mama visada norėjo rasti būdą savo istoriją perteikti taip, kad tai nebūtų paprastas linijinis pasakojimas. Per savo gyvenimą neradusi tokio būdo, ji man paliko pasakojimus ir viltį, kad jos istorija pergyvens ją pačią.
Ji niekada nebūtų įsivaizdavusi, kad ši istorija sugrįš namo į Kauną. Bet žinau, mama džiaugtųsi dėl to, kad ji čia rado savo vietą. Ir ratas kažkaip užsidarė“, – apie parodos idėją pasakojo menininkė J.Kagan.
Anot parodos organizatorių, „Iš tamsos“ yra ne tik prarastų Kauno gyventojų atminimas, bet ir galimybė pasimatuoti savo vertybes – kaip mes pasielgtume šviesos ir tamsos akivaizdoje?
Išnyko dalis tapatybės
Kiek jautrumo turime kitam? J.Kagan pasakojama istorija šiandienos karo akivaizdoje tampa dar artimesnė ir aktualesnė.
„Programa kilo iš noro kalbėti apie visus – šviesius ir tamsius – Kauno istorijos puslapius. Ji gimė suvokus, kad tūkstančių miestiečių, čia gyvenusių ir kūrusių savo ateities planus, šiandien mieste neberasime.
Kartu su jais amžiams išnyko dalis Kauno tapatybės. Kita dalis – kartu su iš čia išplėštais atsiminimais – išsibarstė po skirtingus pasaulio kampelius: Jungtines Valstijas, Izraelį, Pietų Afrikos Respubliką, Jungtinę Karalystę, Lenkiją“, – pasakojo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ komanda – parodos prodiuserė Justina Petrulionytė-Sabonienė ir programos kuratorė Daiva Citvarienė-Price.
„Kaip elgiuosi aš, pasibeldus karui? Ar pasirenku kairę, ar dešinę? Jei privalau, į kurią pusę siunčiu kitą? Ar atidarau duris tam, kurį persekioja? Ar užmerkiu akis ir lieku pasyvus stebėtojas?“ – klausia parodos organizatorės.
Tikri pasakojimai
„1941 m. spalio 28 d. visi Kauno geto gyventojai atsikelia prieš aušrą. Tiesą sakant, dauguma jų nemiegojo.
Jie pasipila iš namų nenatūralioje ir iškilmingoje tyloje, kai kurie nešini žvakėmis keliui pasišviesti, apgaubti savo iškvepiamo oro rūko stingdančiame nakties šaltyje.
Ar tąryt snigo? Negaliu jums pasakyti“, – apie sunkiai suvokiamą geto gyvenimą primena laiškų ir dienoraščių ištraukos, pagal tėvų pasakojimus parašytos pačios J.Kagan (parodoje galima skaityti ir autentiškus jos tėvo rašytus laiškus).
Žiūrovas, sekdamas vaizdais, muzika, projekcijomis ir išsaugotomis pasakojimų nuotrupomis, kviečiamas pajausti asmenišką, tačiau aktualų pasakojimą.
Kitos parodos istorijos primena apie tai, kad net ir tamsiausiose situacijose galima atrasti šviesos – pasakojimuose atsiskleidžia užsimezgusios draugystės, meilė, pagalba, gerumas – viskas tilpo už storų geto sienų.
„Tai istorija apie priespaudą ir persekiojimą, nesuvokiamą netektį ir siaubą, bet pirmiausia – tai meilės bei išlikimo istorija“, – sakė menininkė.
Tęsis net 4 mėnesius
Kaune atidaryta paroda – „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ organizuojamo „Istorijų festivalio“ dalis.
Net 4 mėnesius, nuo liepos vidurio iki lapkričio pabaigos, truksianti programa siekia žadinti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, skatinti savo miesto ar miestelio, jo istorijos ir savęs pažinimą.
Festivalio repertuare – parodos, koncertai, spektakliai ir ekskursijos. Paroda Gimnazijos g. 4 veiks iki spalio 30 d.
