Paauglystėje atsitiktinai pamatęs Norvaišų vadovaujamo šokių kolektyvo „Sūkurys“ pasirodymą, Algirdas šokių aikštelėje liko visam gyvenimui. Šokdamas jis pasižymėjo vaizduote, gebėjimu improvizuoti, todėl jam buvo pasiūlyta įkurti savo šokių grupę. 9-jame deš. jis buvo breiko pradininkas Lietuvoje. Su šokių grupe laimėjo ne vieną konkursą Sovietų Sąjungoje. Per savo karjerą Stravinskas šoko su didžiausiomis estrados muzikos žvaigždėmis, o jo pasirodymus stebėjo pati įvairiausia publika – nuo „Žalgirio“ krepšininkų iki tuometinių politikų ar mafijos vadeivų.
Filme „Laivas“ jautriai atskleidžiama Stravinsko meilė ir aistra šokiui. Tam režisierė pasirinko hibridinę dokumentinio kino formą ir bendradarbiavo su „Low Air“ šokių grupe, kurie specialiai filmui pastatė pasirodymą. G. Paliušytė juostoje sujungia archyvinę 9 deš. medžiagą, kurioje užfiksuoti Stravinsko kolektyvo pasirodymai, restoranų spindesys, naktinės dangoraižių panoramos ir jų fone šokanti trapi herojaus figūra, jo atsiminimai ir nenutrūkstamas potraukis grožiui, šiandien matomas socialinio būsto realybėje. Filmo centre esantis kruizinis laivas yra tarsi poetiškas šiuolaikinio pasaulio modelis, kuriame persipynusios fikcijos ir tikrovės plotmės, atsiskleidžia kolektyvinio būvio magija ir laikinumas. „Laivas“ yra skirtas neblėstančiam kūrybiškumui ir aistrai, peržengiančiai suvaržymus, egzistuojančiuose visuose laikmečiuose.
„Laivas“ yra apie apie idealizmą ir kūrybinę aistrą, nepaisančią amžiaus ir laikmečių skirtumų. Šią temą padiktavo praeityje žinomo choreografo ir šokėjo Algirdo Stravinsko gyvenimo istorija: jo įspūdinga ir trumpa karjera, reikšmė Lietuvos šokio istorijai ir jo kasdienybė socialiniame būste šiandien. Algirdas ir toliau jaučia aistrą šokiui. Tai diktuoja ir filme vystomą temą: meno ir gyvenimo, utopijos ir buities tarpusavio santykiai ir trintis“, – sako filmo režisierė G. Paliušytė.
Tai ketvirtasis G. Paliušytės filmas. Savo meninės dokumentikos filmuose kino kūrėja dažnai tyrinėja istorinius ir populiariosios kultūros reiškinius bei personažus, jų santykį su socialine tikrove. Ją domina tai, kaip kūrybiškumas, poreikis grožiui gali egzistuoti skirtingiausiuose kontekstuose ir kurti niuansuotą, įvairialypę tikrovę. Juostoje ji toliau plėtoja jau anksčiau ją dominusias temas ir reiškinius: laikinas bendruomenes, prieštaras egzistuojančias kultūros istorijoje, individo ir visuomenės santykius, kolektyvines patirtis, gebėjimą dalintis ir būti drauge, nepaisant amžiaus ir socialinio statuso skirtumų.
Juostą prodiusuoja Rūta Petronytė (gamybos įmonė „Smart Casual“). Filmuoja – Vytautas Katkus, jaunosios kartos režisierius ir operatorius. Jo paskutinė juosta „Uogos“ buvo atrinkta į oficialią Kanų kino festivalio trumpametražių konkursinę programą. Filmo montažo režisierė Gintarė Sokelytė šiais metais buvo apdovanota „Sidabrine gerve“ už darbą juostoje „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“. Iš viso už montažą ji yra gavusi tris „Sidabrines gerves“. Filmo dailininkas – Jurgis Paškevičius, kuriantis įvairiose meno srityse: skulptūros, garso, fotografijos, instaliacijos, kino bei teatro scenografijos.
