Per dešimt metų muzikos srities projektams ir stipendijoms LKT skirtos lėšos išaugo nuo 2,9 mln. iki 4,1 mln. eurų. Šis laikotarpis buvo labai dinamiškas, kito muzikos sričiai skiriama LKT biudžeto dalis: 2016 m. buvo skirta tik 14 proc., nors dar 2014 m. siekė 19 proc., o nuo 2018 m. kasmet muzikos srities projektai gauna apie 17–19 proc. LKT biudžeto lėšų.
Muzikos srityje daugėja organizacijų, kurios dalyvauja LKT konkursuose, bet jos nėra labai aktyvios – teikia mažiau paraiškų. Jei 2014 m. 336 organizacijos pateikė 747 paraiškas į įvairias programas vykdyti muzikos veiklų, tai 2023 m. jų buvo 379 su 663 paraiškomis. 2014 m. viena organizacija vidutiniškai pateikė 2,2 paraiškos, o 2023 m. tik 1,7. Kadangi paraiškų pateikiama mažiau, o joms skirtas finansavimas padidėjo, tad vidutinė paraiškai skirta lėšų suma išaugo beveik dvigubai nuo 8,3 iki 16 tūkst. eurų.
Muzikos srityje finansavimą pritraukė įvairios įstaigos. Pirmoje vietoje Lietuvos kompozitorių sąjunga, kuri pateikė 79 paraiškas. Iš jų net 64 buvo finansuotos. Antroje – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Daugiau nei pusė jos paraiškų gavo lėšų (60 iš 102). Trečioje – Klaipėdos koncertų salė, kurios 44 iš 56 pateiktų paraiškų gavo finansavimą. Per LKT veiklos dešimtmetį finansuotos 557 organizacijos, įgyvendinusios muzikos srities projektus, o beveik pusė jų viešosios įstaigos.
Džiugu, kad muzikos projektai pastarąjį dešimtmetį pristatė Lietuvą įvairiausiose pasaulio šalyse. Daugiausiai muzikos veiklų įvyko mūsų kaimynėse – Vokietijoje net 49, Lenkijoje – 48, Latvijoje – 28. LKT finansavo muzikos projektus JAV, Izraelyje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ar PAR. Po kelis projektus įvyko ir Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje.
Muzikos atstovai turi daugiau šansų sulaukti lėšų
LKT konkursuose visos paraiškos vertinamos balais. Išanalizavus skirtingų sričių paraiškas per pastaruosius dešimt metų paaiškėjo labai paprastas aspektas – kuo balai aukštesni, tuo lengviau gauti finansavimą. Net 94 proc. paraiškų, surinkusių 80–100 balų, finansavimo sulaukė. Sunkiau sekėsi toms, kurios pateko į 70–79,99 balų ribą. Iš jų tik 49 proc. visų paraiškų gavo lėšų.
Jei lygintume literatūros, vizualiųjų, taikomųjų, scenos menų ir muzikos paraiškas, paaiškėtų, kad geriausiai sekėsi vizualiųjų menų atstovams. Jeigu jų paraiškos surinkdavo 70–79,99 balų, tuomet net 60 proc. pateiktų iniciatyvų finansavimo sulaukė. Muzikos ir scenos menuose tokių buvo 56 proc., taikomuosiuose menuose – 47 proc., o literatūroje tik – 25 proc. Čia pateikiau tik keletą pavyzdžių, platesnė ir įvairius ekspertinio vertinimo aspektus apimanti analizė dar laukia ateityje.
Muzikos kūrėjai dažniausiai savo veiklas vykdė užsienyje
Augant bendram muzikos projektų finansavimui daugiau dėmesio sulaukė ir individualus kūrėjas. 2014 m. muzikos veikloms vykdyti stipendiją gavo 11 proc. paraiškų, kurioms iš viso teko 105 tūkst. eurų. O šiais metais stipendiją gavo 23 proc. paraiškų ir joms skirta 346 tūkst. eurų.
2023 m. net 57 proc. paraiškose pateiktų veiklų muzikos kūrėjai įgyvendino užsienyje. Palyginus su kitomis sritimis – tik 30 proc. fotografijos paraiškose pateiktų veiklų vyko globaliau, o literatūroje tokių 18 proc. Dažniausiai muzikos projektai įgyvendinti Vokietijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ar Ispanijoje. Kiek rečiau – Estijoje, Lenkijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ar Islandijoje. Keletas stipendijas gavusių menininkų dalyvavo Darmštato šiuolaikinės muzikos kursuose ir klausėsi tokių kompozitorių kaip Rebecca Saunders, Jeniffer Walshe ar Brianas Ferneygough paskaitų ar lankėsi Bairoito operos festivalio spektakliuose ir užkulisiuose.
