Profesoriaus sūnus Saulius Sondeckis priminė 1955 m. įkurto orkestro laimėtą prestižinio Herberto von Karajano konkurso laimėtus laurus ir mokyklos bendruomenei dovanojo pluoštą konkurso dokumentų, nuotraukų bei jų negatyvus. Jis pasidžiaugė, kad mokykla ne tik Aktų salei suteikė Sauliaus Sondeckio vardą, bet ir įrengė natų fondo Sondeckio vardu vadinamą skaityklą. Joje pedagogai, mokiniai galės plačiau susipažinti su unikaliu profesoriaus palikimu.
Mokylos direktoriaus pavaduotoja smuikininkė Eglė Čobotienė pažymėjo, kad tai – neįkainojamas turtas: net 600 natų segtuvų su 5000 puslapių natų. S. Sondeckis buvo tvarkingas žmogus, kūrinių partitūras pirkdavo vadovaujamiems orkestrams su partijomis, kurias pildė atlikėjai artikuliacijų, pirštuočių nuorodomis.
Daugelis lietuvių kompozitorių kūrė S.Sondeckio vadovaujamiems kolektyvams – šiame mokyklos fonde nugulė kūrinių rankraščiai ir paties Maestro parašytos įvairių kūrinių aranžuotės, akompanimentų partitūros. Čia pat – ir S. Sondeckio stalas, krėslas, kuriame daug valandų praleista klausant muzikos įrašų, studijuojant partitūras. Tai kuria lankytojams kūrybingą atmosferą.
Prieš susirinkusius klausytojus jaudindamasi išėjo iš Vokietijos atvykusi profesoriaus vaikaitė Tereza Silvija Sondecki. Mergaitė smuiku muzikaliai ir emocingai atliko Jules'io Massenet „Meditaciją“. Ji papasakojo, kad pradėjo muzikuoti violončele, prižiūrima tėčio violončelininko. Tačiau jai labiau patikęs smuiko garsas.
Pokalbis apie Maestro S. Sondeckį tęsėsi. Dabar „kalbėjo“ violončelė. Grojo įvairių klasių pedagogės Ramutės Kalnėnaitės mokiniai. Vienas jų, išraiškingiausias – violončelininko Sauliaus Lipčiaus vaikaitis Teodoras Lipčius.
Profesoriaus S.Sondeckio sūnus, puikus violončelininkas Vytautas Sondeckis, M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinis, mokyklai dovanojo puikią, unikalią Sondeckių šeimos violončelę. Anot Vytauto, tai nelepus, tinkantis groti konkursuose instrumentas. Visos dovanos – vardan čiurlioniukų ateities.
Susitikimą salėje baigė mokyklos simfoninis orkestras, diriguojamas M. Staškaus. Jis akompanavo mokyklą baigiančiam Dovydui Levickiui, atlikusiam Bohemijos violončelininko ir kompozitoriaus Davido Popperio „Vengrišką rapsodiją“.
Prof. S. Sondeckis buvo paminėtas ir Lietuvos muzikų sąjungos svetainėje. W. A. Mozarto Koncerto smuikui fragmentą atliko Tereza S. Sondecki. Emocingai apie savo bendradarbiavimą su Maestro, Tarptautinio S. Sondeckio konkurso ištakas kalbėjo Šiaulių pedagogė Nijolė Prascevičienė.
Pasak mokytojos ekspertės, „S. Sondeckis visą gyvenimą domėjosi Šiaulių muzikiniu gyvenimu. Čia išaugo tikras žvaigždynas. Tai Indrė Dromantaitė, Gabrielė Sližytė, Augustė Emilija Janonytė, Ieva Daugirdaitė, Rolanda Ginkutė ir kiti. Šiauliai gali didžiuotis šitais brandžiais vaikais“, – pasakojo N. Prascevičienė.
Susirinkusiems Muzikų sąjungoje susirūpinimą kėlė faktas, kad liustracijos komisijai paneigus kaltinimui S. Sondeckiui, iki šiol tai reikšmingai nepaviešinta visuomenėje. Didžiosios koncertų institucijos nematė reikalo šios iškilios asmenybės 95-mečui bent jau dedikuoti Filharmonijoje įvykusį S. Sondeckio įkurto Lietuvos kamerinio orkestro koncertą.
Violončelininkas Valentinas Kaplūnas gailėjosi nespėjęs priminti, kad didžiuosius mūsų muzikos gyvenimo virsmus vykdė visada greta S. Sondeckio buvę Dainius Trinkūnas, Rimvydas Žigaitis, kurio 90-metį vertėjo pažymėti.
Sauliaus Sondeckio veikla pripažinta kaip itin reikšminga Lietuvos kultūrai ir jos sklaidai pasaulyje.
