Advento ir šv. Kalėdų muzika skambės Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Nacionalinė vargonininkų asociacija kviečia gražiausių žiemos švenčių laukti klausantis Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonų. Septintus metus vykstantis ciklas „Vox organi Cathedralis“ (liet. „Katedros vargonų balsas“) šiemet dovanos penkis artėjančių šv. Kalėdų nuotaikomis alsuojančius koncertus.

  Vilniaus arkikatedra bazilika. <br>V. Mišeikio nuotr. 
  Vilniaus arkikatedra bazilika. <br>V. Mišeikio nuotr. 
 Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonai.<br>A. Caldara nuotr.
 Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonai.<br>A. Caldara nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 5, 2023, 9:20 PM, atnaujinta Dec 5, 2023, 9:24 PM

Populiarių adventinių ir kalėdinių giesmių temomis sukurtos fantazijos, preliudai, tokatos, variacijos leis vargonininkams pademonstruoti daugybę Vilniaus arkikatedros vargonų spalvų, o ypatingo liturginio laikotarpio prasmes klausytojams perprasti padės Arkikatedros diakono Deivido Stankevičiaus įžanginis žodis.

Trumpieji vidudienio koncertai vyks ketvirtadieniais gruodžio 7, 14, 21, 28 ir sausio 4 dienomis nuo 12 val. (prieš 12.30 val. šv. Mišias), įėjimas į juos nemokamas.

Gruodžio 7 d. koncerto programos šerdis – choralas „Nun komm der Heiden Heiland“ (liet. „Ateik, pagonių Išganytojau“). Šio ypatingai populiaraus choralo muzikos pagrindas yra grigališkasis himnas „Veni Redemptor gentium“ (lotynišką tekstą į vokiečių kalbą 1524 m. išvertė M. Liuteris). Choralas giedamas ištisus šimtmečius pirmąjį advento sekmadienį, o jo melodiją vargoninėms kompozicijoms plačiai naudojo daugelis baroko epochos kūrėjų.

Šiame koncerte skambės vargonininkės Indrės Gerikaitės interpretuojami D. Buxtehude‘s ir J. S. Bacho choraliniai preliudai „Nun komm, der Heiden Heiland“ ir XX a. vokiečių kompozitoriaus H. Distlerio modernia muzikine kalba sukomponuota to paties pavadinimo keturių dalių Partita.

Adventinio choralo „Nun komm der Heiden Heiland“ išdailos skambės ir gruodžio 14 d. koncerte: trimis skirtingomis kompozicinėmis technikomis J. S. Bacho sukurtus choralinius preliudus iš Leipcigo choralų rinkinio atliks vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė. Koncerto programą papildys XX a. pradžios vokiečių kompozitoriaus, impresionizmo ir ekspresionizmo vargonų muzikoje pradininko Sigfrido Karg-Elerto pjesės iš ciklų „Katedros langai“ ir „Partita retrospettiva“.

 

Gruodžio 21 d. koncerte bus dar kartą prisiminta vieno reikšmingiausių vėlyvojo romantizmo autorių Maxo Regerio (1873–1916) vargoninė kūryba, atpažįstama ir su niekuo kitu nesupainiojama dėl tirštos faktūros, spalvingos harmonijos, išplėtotos polifonijos ir visas vargonų galias atskleidžiančių sodrių registruočių.

Programos, skirtos M. Regerio 150-osioms gimimo metinėms, centre – Regerio choralinė fantazija „Wachet auf, ruft uns die Stimme“ (liet. „Nubuskite, kviečia mus balsas“), sukurta vokiečių kunigo ir giesmių autoriaus Philippo Nicolai populiaraus adventinio himno (1599 m.) tema. Vargonuos Balys Vaitkus.

Gruodžio 28 d. vargonininkė Dovilė Savickaitė kvies pasiklausyti vargoninių kompozicijų žinomiausių kalėdinių melodijų motyvais. Skambės Alexandre‘o Guilmant‘o prancūziškos variacijos (kūrybiškai, o dažnai ir labai šmaikščiai, plėtoti kalėdines giesmes – tai sena prancūzų vargoninės muzikos tradicija, itin klestėjusi romantizmo eroje), Kristinos Vasiliauskaitės pjesės „Tyliąją naktį“ ir „Piemenėliams vargdienėliams“ iš ciklo „Kalėdų giesmės“ ir jaunosios kartos vokiečių kompozitoriaus Paulo Fey Tokata „Angelų giesmės“ tema.

Sausio 4 d. šventinį koncertų ciklą vainikuos vargonininkės Eglės Rudokaitės parengta programa. Joje – prancūzų kompozitoriaus romantiko Césaro Francko „Pastoralė“, vaizduojanti idealizuotą piemenų gyvenimą, ir dvi S. Karg-Elerto kalėdinės kompozicijos: Adeste fideles“ (liet. „Ateikite, žmonės“) iš ciklo „Katedros langai“ ir choralas-improvizacija tradicinės Kalėdų giesmės „In dulci jubilo“ (liet. „Saldžiam džiaugsme“) tema.

„Alexander Schuke“ firmos vargonai Vilniaus arkikatedroje buvo pastatyti 1969 m. Arkikatedros vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas Lietuvoje. Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia.

Projektuodama dabartinius vargonus, firma „Alexander Schuke“ panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat ir žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargondirbio Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. 2015 m. Arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

Projektą „Vox organi Cathedralis“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.