Aukcione pristatoma turtinga bei įvairi kolekcija, kurią sudaro dailės kūriniai, istorinė grafika, fotografija, senosios knygos, dokumentai, įvairenybės.
Lituanistinis XIX a. palikimas
Pirmą kartą Lietuvos aukcionų istorijoje vienoje vietoje bus galima pamatyti ir įsigyti Simono Čechavičiaus, Jono Damelio, Jono Rustemo, Henriko Dmachausko, Pranciškaus Smuglevičiaus darbus.
Vilniaus universiteto Tapybos ir piešimo katedros profesoriaus Jono Rustemo kūryboje gausu piešinių ir akvarelių žydų gyvenimo ir buities temomis. Ypač jam būdingi atskirų figūrų atvaizdai. Aukcione parduodami du šio dailininko darbai: „Žydė“ ir „Žydas su knygomis“.
Žydė greičiausiai piešta Vilniuje, ji vilki tradicinius apdarus, kurie veikiausiai ir patraukė dailininko žvilgsnį – panašiai vilkinčių moterų rastume ne viename J. Rustemo piešinyje. Tuo tarpu pakumpusi, vos benulaikanti nešamas knygas Vilniaus prekeivio figūrėlė nestokoja individualumo, nors nėra portretinė.
Vienas iš J. Rustemo mokinių – Jonas Damelis, priklausęs garsiajai Vilniaus meno mokyklai. Po studijų jis dirbo piešimo mokytoju Vilniaus gimnazijoje, vėliau apsigyveno Minske, o 1820–1822 m. praleido tremtyje Tobolske.
Grįžęs iš tremties, J. Damelis ne kartą tapė Tobolsko vaizdą, kurį savo dienoraštyje aprašė taip: „Apsiniaukęs dangus, tolumoje lyja lietus, tik jo dalis stipriai apšviesta besileidžiančios saulės. Tolumoje status Irtyšiaus krantas, ant kurio miestas, šviesoje...“. Meistriškai perteikti šviesos efektai ir yra didžiausias paveikslo „Saulėlydis Tobolske“ pranašumas. Privačiose kolekcijose J. Damulio tapybos darbų reta, todėl kiekvienas naujai atrastas paveikslas – reikšmingas įvykis.
J. Damelis turėjo dar vieną mokytoją – garsųjį Pranciškų Smuglevičių. Gavęs ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio protekciją ir remiamas LDK iždo, šis mokėsi Šv. Luko akademijoje Romoje, kur vietinis antikvaras ir paveikslų pirklys Lodovico Mirri 1774 m. ėmėsi iniciatyvos už savo lėšas atkasti vadinamąsias Tito termas.
Vėliau paaiškėjo, kad ten būta ne Tito termų, o Nerono Aukso rūmų griuvėsių su turtinga sienų tapyba. Jai perpiešti L. Mirri pasamdė P. Smuglevičių ir architektą Vincenzo Brenną, jų piešinius Romos graveris Marco Carloni išraižė vario plokštėse. Atspausti raižiniai 1766 m. buvo įrišti į prabangų albumą. Aukcione parduodamas P. Smuglevičiaus ranka tapytas ofortas „Marsas ir Venera“ iš šio albumo.
Vitališka tarpukario tapyba
Nūdienos meno mėgėjai iš naujo atranda Kazį Šimonį, vertindami jį už atpažįstamą kūrybos stilių, individualų požiūrį į pasaulį ir vizionierišką poezijos ir mitologijos dermę.
Paveikslas „Angelų miestas“ priklauso dailininko kūrybinio kelio pradžiai: tuomet K. Šimonis dar vengė geometrinės stilizacijos ir formų skaidymo į krištolinius segmentus, tačiau jau mėgo legendų, padavimų siužetus ir jiems būdingus pilių, bokštų, keliautojų motyvus. „Angelų miestas“ jaudina pirmapradžiu nuoširdumu, ritmiškai muzikalia nuotaika ir tapybiškai perteiktu erdvės įspūdžiu.
Keista, bet kasdienybės grožiu spindintis Povilo Puzino paveikslas „Skalbėjos“ buvo nutapytas Antrojo pasaulinio karo metais. Jie šiam menininkui buvo kūrybiškai intensyvūs: Kauno taikomosios dailės instituto dėstytojas nuolat dalyvavo parodose ir konkursuose, o 1942 m. netgi laimėjo antrąją premiją „Naujosios sodybos“ konkurse.
Grafikas, tapytojas Jurgis Hopenas dėstė Vilniaus piešimo mokykloje, dirbo Vilniaus universiteto Dailės fakulteto adjunktu ir Grafikos dirbtuvių vedėju, 1937 m. gavo docento vardą. Jis buvo ir dailininkas, ir istorikas, ir restauratorius: nutapė Vilniaus vaizdų, sukūrė teatro dekoracijų, knygų iliustracijų, restauravo Vilniaus ir apylinkių architektūros paminklų interjerus.
Tačiau labiausiai J. Hopeną išgarsino raižiniai. Aukcione parduodami „Vilniaus rotušė, Šv. Kazimiero bažnyčia fone“ ir „Katedra Vilniuje (konservavimo darbai 1932 m.)“ iš ciklo „Senasis Vilnius“.
Sugėrę modernistinius vėjus
Vytautas Kasiulis, Petras Kiaulėnas, Elena Urbaitytė-Urbaitis, Adomas Galdikas, Viktoras Vizgirda, Antanas Martinaitis, Vytautas Ignas – vardai, gerai žinomi ir paklausūs Lietuvos meno rinkoje.
Paryžiuje didesnę gyvenimo dalį praleidusio V. Kasiulio darbai „Dailininko sūnaus Vytauto portretas“, „Netikėtas susitikimas“, „Poilsis parke“ pasižymi virtuozišku linijų žaismu ir rafinuotais spalvų sąskambiais. Daugelis apie jo kūrybą rašiusiųjų lygino lietuvį su Raouliu Duffy, Georgu Rouault, Marcu Chagallu ir kitais garsiais Paryžiaus mokyklos tapytojais.
P. Kiaulėnas studijavo tapybą Romos dailės akademijoje ir Dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje. Būtent Paryžiuje 1957 m. surengtoje pomirtinėje dailininko parodoje jis meno kritikų buvo vienbalsiai pripažintas kaip vienas savo epochos talentų, pirmaeilių impresionistų, kurio malonūs akiai darbai išreiškė jautrią dailininko sielą. Aukcione rasite P. Kiaulėno paveikslą „Motina su dukra“.
E. Urbaitytė-Urbaitis studijavo Kaune, Miunchene, Paryžiuje ir Kolumbijos universitete Niujorke. Daug metų pati dėstė meną Long Ailendo mokykloje. Surengė tapybos ir skulptūros parodas Niujorke, Čikagoje, Toronte, Vilniuje. Lietuvės kūryba buvo gerai įvertinta leidiniuose „Arts Magazine“ ir „Art Now New York“. Aukcione matome autorės darbą „Kennedy's campaign“.
Modernizmo kolekciją puikiai papildo ir trijų skulptorių darbai: tai Emanuelio Manė Kaco „Būgnininkas“, Antano Braždžio „Fėjos neskraido“ ir Romualdo Kvinto „Mergaitė su šokoladu“.
Vilniaus ir Klaipėdos senieji planai
Senųjų knygų skyriuje išsiskiria Andreas Cellarius 1659 m. knyga su Žečpospolitos aprašymu ir įvairaus formato vario raižiniais – žemėlapiais ir miestų planais. Įdomiausias tarp jų – miniatiūrinis Vilniaus miesto planas.
Itin retas yra 1719 m. Vilniaus universiteto spaustuvėje išleistas apeigynas „Rituale sacramentorum“ su lietuviškais tekstais. Bibliografinėmis retenybėmis taip pat laikytini „Kristaus kančių apmąstymai lietuviškai“, išleisti 1787 m., ir Adomo Mickevičiaus eilėraštis, skirtas Joachimui Leleveliui – tai pirmasis atskiru leidiniu publikuotas A. Mickevičiaus kūrinys, išleistas Vilniuje 1822 m.
Kartografijos skyriuje matome du žemėlapius iš garsiosios Sebastijono Miunsterio „Kosmografijos“, Merkatoriaus bei Kėrijaus LDK žemėlapius. Atkreiptinas dėmesys į Klaipėdos miesto bei tvirtovės planų rinkinį, kuriame pavaizduota Klaipėdos apgultis 1757 m. Rusijos–Prūsijos karo metu.
Senąją fotografiją aukcione atstovauja Juozapas Čechavičius, Mironas Butkovskis, Tyburcijus Chodzka, Janas Bulhakas ir Adomas Varnas. Pažymėtinas sidabro plakete dekoruotas J. Bulhako Vilniaus nuotraukų albumas, kuris 1929 m. buvo įteiktas Lenkijos banko Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojui Telesforui Boruckiui.
