Nepaprasto grožio Laimio Vilkončiaus muzikos ir Daivos Čepauskaitės mitologinio pasakojimo premjera, įspūdinga atlikėjų sudėtis – per 400 dainininkų, orkestras, vaizdo projekcijos 2024 m. sausio 26 d. 18 val. „Avia Solutions Group“ arenoje nukels klausytojus į stebuklingą muzikos ir reginių pasaulį.
Kartu su Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ chorais (choro vadovai ir dirigentai: Edita Jaraminienė, Justina Leinartaitė, Diana Mickevičiūtė, Karolina Ramonė, Evita Rudžionytė, Jaunius Šakalys, Jolita Vaitkevičienė) šį įspūdingą renginį kurs Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“ (meno vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas), aktorė Nelė Savičenko, videomenininkas Aras Žvirblys, režisierė Eglė Storpirštienė.
Sukakčių paminėjimas – tai galimybė stabtelti, atsigręžti, pažvelgti į save iš laiko perspektyvos. Apie „Liepaičių“ choro laimėjimus, jų reikšmę šalies vaikų chorinei kultūrai, mokyklos šiandieną ir perspektyvas mintimis pasidalijo Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės‘‘ direktorė ir jaunučių choro vadovė Edita Jaraminienė, Vilniaus universiteto chorų meno vadovė, Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė, kompozitorius Laimis Vilkončius ir dirigentas Mantas Jauniškis.
– „Liepaitės‘‘ visada garsėjo kaip vienas vaikų ir jaunimo chorinio dainavimo lyderių. Šiais metais minint mokyklos sukaktį, chorą sveikino garbingi svečiai – Vyriausybės kancleris, Vilniaus miesto meras V. Benkunskas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai. Kaip jums pavyksta jau daug metų išlaikyti „Liepaičių‘‘ chorinio dainavimo mokyklos prestižą?
Edita Jaraminienė: „Liepaitėse“ pradėjau dirbti dar choro studijoje, mačiau visą mokyklos kūrimosi procesą, kuris nebuvo lengvas – reikėjo pastato, žmonių, sukurti struktūrą, programą… Pakankamai sklandžiai šiuos klausimus sprendė choro studijos „Liepaitės“ įkūrėjas, vėliau tapęs mokyklos direktoriumi, prof. Petras Vailionis.
Akivaizdu, prestižo neįmanoma sukurti per dieną. Tai yra ilgas, pasitikėjimu, bendradarbiavimu, atsidavimu ir sąmoningomis pastangomis grįstas procesas. O jis tęsiasi. Mano, kaip mokyklos vadovės užduotis, telkti visą mokyklos bendruomenę, skatinti ir palaikyti naujas idėjas, kad ugdymas mokykloje būtų kokybiškas, kūrybiškas ir profesionalus. Visa tai kuria mokyklos žmonės, darbuotojai, mokytojai. Visada jiems esu dėkinga!
– Kiek aktuali ir šiuolaikiška yra mokyklos veikla? Kas, jūsų manymu, lemia „Liepaičių“ sėkmę, plėtojant ir puoselėjant vaikų chorų sąjūdį šiandien?
Rasa Gelgotienė: „Liepaičių“ stiprybė, be jokios abejonės, yra per daugelį metų nusistovėjusi muzikinio ir chorinio lavinimo sistema, suteikianti gerus muzikinius pagrindus, o taip pat sudaranti sąlygas mergaičių artistinei, kūrybinei raiškai.
Šalies chorinės kultūros ateitis priklauso nuo vaikų muzikinio lavinimo. Šiuo metu Lietuvoje turime situaciją, kai vidurinis lavinimas yra išstūmęs muziką beveik į užribį. Norėtųsi ir toliau vadintis „dainų šalimi“, tačiau realybė yra tokia, kad labai nedaug vaikų turi galimybę lavinti muzikinius gebėjimus, išmokti skaityti muzikos raštą, mokėti groti kokiu nors instrumentu.
Šią didžiulę valstybinės švietimo sistemos spragą padeda kompensuoti muzikos mokyklų tinklas. Kalbant apie Lietuvos chorinę kultūrą, kelioms Lietuvoje veikiančioms chorinėms mokykloms, tarp jų ir „Liepaitėms’’, tenka išskirtinis vaidmuo. Chorinių mokyklų auklėtiniai ne tik papildo studentų bei suaugusiųjų chorų gretas, bet ir išugdo kūrybingų, gebančių bendradarbiauti, platesnių interesų, lakesnės vaizduotės bei visapusiškesnio išsilavinimo žmonių visoms mūsų gyvenimo sferoms – Lietuvos sociumui.
– Šiais laikais chorinis dainavimas vis labiau turi konkuruoti su populiariosios muzikos žanrais. Jaunam žmogui egzistuoja daug pagundų greitai pasiekti populiarumo , sudalyvavus TV projekte ar kituose populiarios muzikos renginiuose. Kaip pavyksta šiuolaikinį jaunimą motyvuoti mokytis chorinėje mokykloje, kelis kartus per savaitę lankyti įvairių disciplinų pamokas, dalyvauti choro užsiėmimuose, veiklose?
E. Jaraminienė: Aš manau, kad šiandien ir kitos muzikos, meno mokyklos patiria didelę konkurenciją. Vaikų meninio ugdymo pasiūla yra plati ir įvairi – nuo trumpalaikių būrelių iki ilgalaikių, muzikos ir meno mokyklose vykdomų programų.
Ilgalaikis, kryptingas vaikų muzikinis ugdymas neabejotinai yra didelė vertybė. Ačiū Dievui, mūsų tėvai tai supranta ir vertina, todėl ir atveda savo atžalas. Pas mus ne tik mokoma dainavimo, grojimo, bet visas ugdymo procesas nukreiptas į bendravimą, disciplinos ir atsakomybės ugdymą, vertybinių nuostatų formavimą – tai visam gyvenimui reikšmingi dalykai.
Žinoma, tėvai pamato ir mergaičių laimėjimus koncertų salėse, per TV. Vaikus papildomai motyvuoja bendros chorų koncertinės kelionės. Jiems svarbu, kad muzikuodami jaustųsi reikšmingi, susirastų draugų, tada jiems įdomu – tai įprasmina buvimą mokykloje. Visi stengiamės, kad mergaitės tai patirtų „Liepaitėse“.
– Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos merginų choras nuo seno koncertuoja su profesionaliais muzikos atlikėjais: su Lietuvos kameriniu orkestru ir dirigentais M. Barkausku, A. Čepaite, M. Stakioniu, K. Variakoju atliko V. Bartulio ir R. Skučaitės ciklą „Keturios stichijos“, O. Gjeilo ir G. Walker kūrinių programą „Meilė kaip deimantų lietus“, J. Juzeliūno simfoniją Nr.5 „Lygumų giesmės“, K. A. Arneseno „Magnificat“, D. Močniko „Missa Sancti Francisci Assisiensis“, su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, dirigentais G. Rinkevičiumi ir R. Šumila – C. Debussy „Syrenes“.
Kiek reikšmingas profesionalų ir mokyklinio kolektyvo kūrybinis bendradarbiavimas mūsų muzikinei kultūrai?
Mantas Jauniškis: Jaunimas yra visa ko ateitis. Kuo daugiau į jį investuosime, tuo didesnės grąžos sulauksime. Dirbdamas pedagoginį darbą pastebėjau, kad tie vaikai, kurie susiduria su muzika ar kita meno šaka, yra kitokie. Prisilietimas prie meno jiems suteikia kitokį požiūrį į gyvenimą, veiklą, kuria jie užsiima.
– Vienas iš svarbesnių mokyklos uždavinių yra ugdyti lietuvių muzikos mėgėjus. Mokyklos chorų dalyvavimas lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidoje jau tapo gražia koncertinės veiklos tradicija.
„Muzikinio blyksnio“ projekte jaunučių ir jaunių chorai šalies klausytojams atliko Z. Bružaitės kūrinius, „Liepaičių“ merginų choras buvo pakviestas pristatyti jaunųjų šalies kompozitorių chorinius kūrinius konkurse „Vox juventutis“, įspūdingu reiškiniu tapo choro dalyvavimas jūsų, kompozitoriau, miuzikle vaikams „Benediktas ir Žirafa“ 2019 metais.
Didžiulio atgarsio mokyklos bendruomenėje susilaukė ir operos „Paukštė“ pastatymas 2020 metais. Specialiai „Liepaičių“ jubiliejiniams metams sukūrėte misteriją „Saulei paliepus“. Kodėl pasirinkote „Liepaites“?
Laimis Vilkončius: Kilus minčiai sukurti miuziklą visai šeimai „Benediktas ir žirafa“, dėl choro visai neabejojau. „Liepaites“ buvau girdėjęs dainuojančias ir gyvai, ir per televiziją. Man paliko ryškų įspūdį ir jų dainavimas, ir artistiškumas. Todėl tikrai nudžiugau, sulaukęs teigiamo choro atsakymo.
Po kiekvieno šio miuziklo teatralizuoto koncerto pasvarstydavau, kas šiandien pasirodė geriau – orkestras ar „Liepaitės“? Visada labai skiriasi formalus natų atlikimas ir muzikavimas. „Liepaitės“ geba muzikuoti.
Mano operėlę „Paukštė“ pasirinko pačios „Liepaitės“. Buvo itin malonu pamatyti ir išgirsti patį geriausią iš visų šio kūrinio atlikimų. O jų, pačių įvairiausių, buvo tikrai daug. Todėl nesuabejojau, sulaukęs pakvietimo sukurti misteriją „Liepaičių“ mokyklos sukakčiai paminėti. Taigi, manęs laukia dar vienas susitikimas su puikiai dainuojančiomis mergaitėmis.
– Šiais metais Kauno dramos teatre atkurta G. Varno režisuota A. Vivaldi oratorija „Juditos triumfas“. Spektaklyje „Liepaičių’’ choras (vadovė J. Vaitkevičienė) dalyvavo kartu su profesionalais – Lietuvos kameriniu orkestru, operos solistais R. Dubinskaite, L. Dambrauskaitė, J. Šležaitė ir kt., dirigavo M. Jauniškis. Kaip dirigentas įvertino choro pasirengimą dirbti tokioje komandoje?
M. Jauniškis: „Liepaičių“ vardas sietinas su kokybe ir profesionalumu. Ilgalaikio ir kryptingo mokyklos pedagogų bei choro vadovės darbo nulemtas meninis lygis nekelia abejonių dėl choro pasirengimo dirbti su profesionaliais atlikėjais.
Tris dešimtmečius krislelis po krislelio kauptos ir puoselėtos chorinio dainavimo tradicijos – vienas iš esminių kokybės pagrindų. Jaunųjų atlikėjų disciplina, pagarba choro vadovei, energija ir polėkis negali nežavėti, todėl dirbti su „Liepaičių’’ choru man visada didžiulis džiaugsmas ir malonumas.
– „Liepaičių‘‘ mokykla turi labai gražią tradiciją – pirmokės į mokyklos bendruomenę priimamos „įvilktuvių“ šventės metu, kai mergaitėms pasižadant laikytis mokyklos taisyklių, apykakles joms iškilmingai užsega vyresnės „Liepos‘‘. Tapdamos bendrijos dalimi, mergaitės įsipareigoja branginti mokyklos puoselėjamas vertybes.
Dažnai „Liepaitėse‘‘ mokosi ir mokyklos tradicijas tęsia jau buvusių, suaugusių „Liepų‘‘ vaikai ir anūkai. Gal tokiame tęstinume iš dalies ir slypi choro sėkmė?
E. Jaraminienė: Tradicijos yra nuostabus dalykas – jos išsaugo atmintį, užtikrina tęstinumą. „Liepaitėse“ turime ir daugiau tradicijų, be paminėtų apykaklių pirmokėms. Tai ir liepų vainikai baigiančioms mokyklą, bendruomenės šventė užbaigiant mokslo metus, koncertas „Šeimos rate“, kuriame dalyvauja mokinės su savo šeimos nariais, kasmet laukiama vasaros stovykla „Liepaičių vasara“, kurioje kaip vadovės darbuojasi baigusios mokyklą liepaitės, o kur dar koncertinės chorų kelionės šalyje ir užsienyje.
Tad ne nuostabu, jog buvusios mokinės, dabar – mamos, sugrįžta į mokyklą jau su savo atžalomis. Jos čia jaučiasi savos ir visada laukiamos, nes buvusių liepaičių nebūna.
– Ko palinkėtumėte į septintą dešimtmetį žengiančioms „Liepaitėms“?
L. Vilkončius: Pirmiausia mergaitėms linkiu pajusti muzikavimo malonumą. Joks grožis negimsta per prievartą. Net jei ne visos mergaitės taps profesionaliomis choro dainininkėmis ar chorvedėmis, mokykloje įgyti gebėjimai jas lydės visą gyvenimą, teiks džiaugsmą.
M. Jauniškis: Mokyklai palinkėsiu ilgų gyvavimo metų, išlaikyti, tęsti ir su pagarba puoselėti tradicijas, nestokoti gerų, savo darbą išmanančių ir mylinčių pedagogų, nesustoti auginti jaunąją kartą, žadinti meilę chorinei muzikai.
