Pasak LKT tarybos pirmininkės Astos Pakarklytės, taryba siekė proporcingo finansavimo pagal posrites. Tačiau muzikos srityje to pasiekti nepavyko dėl identifikacijos problemos, kai klasika buvo priskiriama alternatyvai, eksperimentinė kūryba – klasikai ir t.t. Tik džiazas savo tapatybę suvokė adekvačiai, tad jo lėšų poreikį pavyko patenkinti geriau nei kitų muzikos žanrų.
Kaip pabrėžė LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Radvilė Maskuliūnaitė, ryškiausiai lėšų poreikis muzikoje buvo atlieptas Klaipėdos, tada – regionų ir tik po to – Vilniaus organizacijų idėjų atžvilgiu, nors sostinėje veikiančių muzikos organizacijų yra daugiausia, ir jos generuoja itin daug idėjų.
Net 75 proc. Lietuvos kultūros tarybos (LKT) muzikos srityje finansuotų projektų vyks ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose bei užsienyje.
Prioritetas – senos tradicijos
Klaipėdoje registruotų įstaigų muzikos projektai gavo net 36 proc. prašytos sumos. Nors paraiškų šio miesto organizacijos pateikė mažai, ekspertai buvo linkę jas finansuoti. Didžiausio finansavimo muzikos srityje sulaukė Klaipėdos koncertų salė, gavusi lėšų trims festivaliams („Permainų muzikai“, „Klaipėdos muzikos pavasariui“ ir Klaipėdos kariliono festivaliui) bei džiazo festivalis „Vilnius Jazz“.
Parama muzikos projektams regionuose nuo visos prašomos sumos siekė 26 proc., tuo metu kitos sritys regionuose paremtos gerokai kukliau.
Net du trečdaliai visos muzikai skirtos sumos – beveik 700 tūkst. eurų – paskirstyta žinomiems įvairių žanrų muzikos festivaliams, kurie apima visą Lietuvą, o pusė šių lėšų – universalaus repertuaro festivaliams. Marijampolė sulaukė paramos net trims tradiciniams renginiams – „Music Park“, medinių pučiamųjų instrumentų festivaliui „Medynės“ ir „Šv. Jurgio meno sezonui“. Juos rengia skirtingos viešosios įstaigos.
Universalių festivalių grupėje dosniausiai paremtas Tytuvėnų vasaros festivalis, šiemet vyksiantis jau 21 kartą. Antroje vietoje – tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis, žadantis naujų „čiurlioniškų“ projektų sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.
Džiaze aktyvėja regionai
Pusę visiems festivaliams skirtų lėšų maždaug po lygiai (po 150 tūkst.) pasidalijo šiuolaikinės muzikos ir džiazo festivaliai. Šiuolaikinės muzikos žanre didžiausios injekcijos sulaukė „Muzikos ruduo“, vyksiantis Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje spalio mėnesį. Jis žada meno priemonėmis gvildenti šiuolaikinio pasaulio problemas ir pasiūlyti jų sprendimus. Savo menines įžvalgas čia pristatys ne tik žymiausi Lietuvos, bet ir pripažinti užsienio muzikai.
Viešoji įstaiga „Muzikos ruduo“ dar sulaukė paramos „Chordos“ kvarteto projektui, kuris apims koncertus šalies didmiesčiuose ir regionuose.
Džiaze pagal gautą paramą lyderiauja tarptautinis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“, jau 37-tus metus nuosekliai tęsiantis savo misiją – supažindinti lietuvių publiką su naujausiomis šiuolaikinio džiazo tendencijomis, įkvepiantis kūrybai jauniausią Lietuvos džiazo kartą.
Atstovaujamo žanro grynumu ir pristatomų projektų aktualumu jam nenusileidžia „Improdimensijos“ ciklas, pristatantis pasaulines improvizacinės muzikos ir avangardinio džiazo žvaigždes. Jis šiemet taip pat sulaukė nemenkos LKT paramos.
Po „Vilnius Jazz“ pagal gautą paramą rikiuojasi nuo 1980-ųjų kas dvejus metus rengiamas tarptautinis džiazo festivalis „Birštonas“. Jis išsiskiria iš kitų džiazo švenčių menišku dizainu, jaukia atmosfera ir lietuviško džiazo gausa. Šiemetis 22-asis džiazo festivalis „Birštonas“ praėjusį savaitgalį pristatė daug lietuvių kūrybos, atliekamos stiprių tarptautinių grupių. Birštono kultūros centre muzikavo beveik 150 įvairių kartų atlikėjų iš 14 šalių.
Džiaze taip pat aktyvėja regionai. LKT paramos sulaukė „Džiazo dienos Tauragėje“, festivalis „Utena Jazz“, „Jauno džiazo dienos“ Pasvalyje bei Elektrėnuose, jungtinio Lietuvos jaunimo džiazo orkestro koncertinė veikla.
Pagal LKT paramą nuo kitų muzikos žanrų stipriai atsilieka senoji muzika. Tiesa, šiemet LKT dėmesio sulaukė aštuntą kartą vyksiantis Kretingos senosios muzikos festivalis, ilgai gyvavęs tik vietos institucijų paramos dėka. Visi šio festivalio renginiai nemokami, o pristato jis geriausius Europos ir pasaulio ansamblius bei solistus, be to, garsina Kretingos bažnyčioje saugomus seniausius Lietuvoje barokinius vargonus.
Šalia 29 žinomų festivalių LKT pastebėjo ir simboliškai parėmė vienintelį naują – „Camino Lituano“ muzikos festivalį, sumanytą viešosios įstaigos „Stygų sesės“. Jis kvies piligrimus ir miestų bendruomenes į nemokamus koncertus ypatingose vietovėse Šv. Jokūbo kelio maršrute.
Kaip pripažino LKT tyrėja R. Maskuliūnaitė, naujoms organizacijoms gauti LKT finansavimą nelengva.
Šiuolaikinės muzikos gausa
Dauguma finansuotų vienkartinių projektų skirti šiuolaikinei muzikai. LKT palankiai įvertino dvi viešosios įstaigos „Šiuolaikinė ausis“ paraiškas. Tai – jaunosios kartos kompozitorių ir ansamblio „Synaesthesis“ bendradarbiavimo projektas, numatantis pristatyti tris naujus kūrinius, ir pianisčių Martos Finkelštein bei Julijos Bagdonavičiūtės kūrybinė iniciatyva – sukurti ir pristatyti dvi originalias programas fortepijonams.
Paremta ir šiuolaikinės muzikos ansamblių „Apartment House“ (Londonas) bei „Melos“ muzikinė programa, kurioje nuskambės keturios premjeros. Lėšų lietuvių šiuolaikinės muzikos sklaidai šalyje ir svetur gavo „Lietuvos ansamblių tinklas“.
Be to, Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras palaimintas imtis Vidmanto Bartulio kūrybos sklaidos Lietuvoje, o viešoji įstaiga „Aštunta nata“ imsis Felikso Bajoro pastarųjų 15-kos metų kamerinės kūrybos įrašų ir pristatymo.
LKT taip pat sutiko finansuoti šešių muzikos albumų leidybą. Tai – smuikininkės Dalios Dėdinskaitės ir violončelininko Glebo Pyšniako kartu su choru „Jauna muzika“ įrašyti Baltijos šalių kompozitorių sakraliniai opusai, valtornininko Andriaus Dirmausko įgrotas lietuvių kompozitorių repertuaras valtornai, trimitininko Lauryno Lapės lietuviškos trimito muzikos albumas, džiazo trio „Alliance“ (Viačeslavas Ganelinas, Petras Vyšniauskas ir Arkadijus Gotesmanas“) koncerto įrašas.
Gitaristai Mindaugas Stumbras ir Chrisas Ruebensas leis autorinį albumą su specialiai jam parašytais savo kūriniais dviem gitaroms. O kompozitorius Jievaras Jasinskis jau sulaukė LKT lėšomis išleistos savo „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ vinilinės plokštelės.
Verta paminėti ir du paremtus muzikos paveldo tvarkymui ir sklaidai skirtus projektus. Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengs dirigento Sauliaus Sondeckio kūrybinės veiklos dokumentus ilgalaikiam saugojimui ir užtikrins prieigą prie jų skaitmeninio turinio. Balio Dvariono labdaros ir paramos fondas imsis kompozitoriaus instrumentinių koncertų natų leidybos.
LKT pirmininkė A. Pakarklytė teigė, kad tarybos nariai ir ekspertai siekė kuo plačiau paskleisti valstybės investicijas, atsižvelgiant į įvairovės ir proporcingumo principus. O jei kažkur balanso pasiekti vis dėlto nepavyko, tai, jos nuomone, sietina su pačių paraiškų kokybe.
Muzikos srityje dosniausiai paremti projektai
XXXVII tarptautinis džiazo muzikos festivalis „Vilnius Jazz 2024“ (VŠĮ „Vilniaus džiazo festivalis“) – 60 tūkst. Eur
Muzikos ruduo'24 „Glo-Call“ (VŠĮ „Muzikos ruduo“) – 40 tūkst. Eur
XXI tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis (VŠĮ „Tytuvėnų festivalis“) – 40 tūkst. Eur
XXII tarptautinis džiazo muzikos festivalis „Birštonas 2024“ (Biudžetinė įstaiga Birštono kultūros centras) – 34 tūkst. Eur
Tarptautinis M.K.Čiurlionio muzikos festivalis (VŠĮ „Klasika LT“) – 30 tūkst. Eur
Koncertų ciklo „Improdimensija“ organizavimas, sklaida, kolektyvų mainai, archyvavimas ir edukacija (VŠĮ „Improdimensija“) – 30 tūkst. Eur
XLIX festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ (Klaipėdos savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė) – 30 tūkst. Eur
VIII tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis (VŠĮ „Canto fiorito“) – 30 tūkst. Eur
Šiuolaikinės muzikos festivalis „Pernainų muzika“ (Klaipėdos savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė) – 30 tūkst. Eur
