„Kauniečiams ir apskritai lietuviams linkėčiau mažiau niurzgėti dėl buitinių nesėkmių ir džiaugtis gyvenimu. Taip pat norėtųsi matyti daugiau pagarbos vieno kitam ir kitokios kultūros žmonėms“, – sakė 27 metų Clementine Uwiragiye, antrosios pakopos magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) kremtanti studentė iš Ruandos.
Mergina kilusi iš mažos ir tragiškus įvykius XX a. pabaigoje išgyvenusios Afrikos šalies, kuri dabar jau net vadinama Afrikos Singapūru.
C.Uwiragiye tikino, kad tėvai ją auklėjo ne kaip kurios nors genties, tutsių ar hutų atstovę, o kaip Ruandos pilietę, gentiniai skirtumai ne tik jų šeimoje, bet ir visoje šalyje vis mažiau pabrėžiami.
Anksčiau jau studijavusi Europoje, Charkovo (Ukraina) universitete, Kaune C.Uwiragiye gyvena ir mokosi jau daugiau kaip dvejus metus.
Ir per tą laiką ji sukūrė net 7 dainas apie Kauną, tiksliau, susijusias su savo gyvenimu Kaune. Taip pat – savitą poemą, kurioje girdėti mūsų miesto garsai. O pastaruoju metu ji kuria muzikinį klipą, kuriame vyrauja kaunietiški motyvai.
Sudomino nežinomas miestas
Įgijusi bazinį išsilavinimą Kigalyje (Ruanda) Clementine kurį laiką studijavo Charkove (Ukraina) farmakologiją, o apie Kauną sužinojo atsitiktinai, ieškodama vietos, kurioje galėtų tęsti studijas.
„Pasirinkau Kauną todėl, kad tai buvo man mažai žinomos šalies miestas, taigi pasitarėme su šeima ir jie patarė pabandyti sėkmę nežinomoje vietoje, pasitikti iššūkius“, – sakė afrikietė.
Šiuo metu VDU ji studijuoja specifinę medicinos sritį – taikomąją biotechnologiją. Tai su genetika susijęs medicinos mokslas, tiriantis ir naujus vėžio gydymo būdus.
Clementine teigė, kad jai, karštojo žemyno gyventojai, atšiaurus lietuviškas klimatas nesukėlė šoko, nes prieš tai ji beveik penkerius metus gyveno Rytų Ukrainoje ir priprato prie vidutinio klimato sąlygų.
„Man net pradėjo patikti vėsūs orai“, – šypsodamasi sakė mergina, kuriai atrodė keista, kad pakilus vos keliems laipsniams aukščiau nulio mes jau dejuojame dėl klimato atšilimo, kai Ruandoje plius dešimt laipsnių yra žemiausia šaltojo sezono temperatūra, o per karščius termometro stulpelis perkopia ir 40 laipsnių šilumos.
Tačiau, kaip sakė Clementine, šaltis ir karštis pirmiausia kaupiasi ne ore, o žmogaus širdyje, ir tuos jausmus ji išreiškia dainomis. Šiuo atveju – ir dainomis, kurios sukurtos jai gyvenant Kaune.
Dainos – lyg sielos būsena
Afrikietė dainuoja ne apie miestą, gamtą ar architektūrą, bet dainos žodžiais nusako savo vidinę būseną, pasakoja apie išgyvenimus. Tai ne tiek daina apie vietą, kurioje Clementine yra, kiek jos jausmas būnant toje vietoje.
„Iš pradžių, kai atvykau į Kauną, man šis miestas atrodė svetimas, šaltas jausmine prasme ir dainą tada sudėjau tokią kupiną nerimo ir baimių“, – pasakojo studentė iš tolimosios Ruandos. Taigi pirmoji „kaunietiška“ jos daina vadinosi niūrokai: „Bloody Tears“ („Kruvinos ašaros“). Antrojoje jau skambėjo giedresni garsai, daina vadinosi „Coffe“ („Kava“), nes mergina jau pradėjo rasti draugų, peržengė vienatvės ir atskirties ribą.
Trečioji daina vadinosi „Putatos“ („Bulvė“), tai buvo užuomina apie lietuvių mėgstamus bulvinius patiekalus, tačiau dainoje vėl suskambo nerimo gaidos, nes buvo pasakojama apie jaunimo pobūvius vartojant narkotikus. Tai nebuvo pobūviai su malonia draugija – taip pasakojama trečiojoje Clementine „kaunietiško epo“ dainoje.
Iš jos galima spręsti, kad kauniečių studentiški vakarėliai nėra tokie jau nekalti, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ketvirta ir penkta dainos – baladės – taip pat pasižymi skirtingais jausminiais atspalviais, ten perteikiami ir giedri, ir liūdni merginos potyriai Kaune. Ji apgailestauja dėl tuščiai iššvaistyto laiko ir pinigų, skundžiasi nenuoširdžiais, ją apvylusiais žmonėmis, kurie tik dėjosi esantys draugais, bet paliko ją atsidūrus keblioje padėtyje.
Cepelinai ir šaltiena nustebino
Išskirtinė yra šeštoji daina, pavadinta „Namai“: ją C.Uwiragiye atliko lietuviškai, nors šios kalbos dar nemoka, jai tekstą išvertė draugai. Šioje dainoje jau pasakojama, kad afrikietė rado tikrų draugų kauniečių, pamilo Kauną ir jis jai tapo tarsi antraisiais namais.
Ir pagaliau septintasis kūrinys – įdomus ir jau visai kaunietiškas, ten įrašyti miesto garsai, pokalbių nuotrupos, žingsniai, eismo triukšmas.
Dalį Clementine dainų galima išgirsti „YouTube“ arba „Spotify“ platformoje. Dauguma savo dainų ji atliko Kauno fotografijos galerijoje, su kuria daug bendrauja.
Iš Afrikos kilusiai studentei Kaune teko apsiprasti ne tik su skirtingu klimatu ir papročiais, bet ir paragauti jai neįprasto maisto. Ir anaiptol ne visas jis tiko ruandietės skoniui. Apie cepelinus, lietuvių kultinį patiekalą, Clementine kalbėjo šypsodamasi: „Draugai kauniečiai sakė, kad aš tą patiekalą valgau kažkaip neteisingai... Tikrai, prie tradicinio lietuviško maisto priprasti nelengva, Afrikoje nėra nieko panašaus. Pavyzdžiui, mane nustebino toks patiekalas kaip šaltiena. Pas mus mėsa valgoma karšta, o čia šalta, ir dar drebučiuose. Labai keista!“
Iš lietuviškų patiekalų ruandietei labiausiai priimtini pasirodė varškėčiai, bet ir apie juos ji pasakė: „Kartą ragavau, bet daugiau nenorėčiau. Nors šį patiekalą iš esmės galėčiau valgyti.“
Santūrūs, bet nuoširdūs
Vis dėlto Kaunas C.Uwiragiye įsiminė ne tiek dėl kulinarinių, kiek dėl kultūrinių skirtumų, kuriuos mergina mano perpratusi, bet dar prie jų nepripratusi.
„Man kartais atrodo keista, kad kauniečiai mato problemas ten, kur jų iš tiesų nėra, pernelyg sureikšmina buitinius nesklandumus. Milijonai afrikiečių materialiai gyvena daug skurdžiau nei lietuviai, bet jie daugiau šypsosi ir dainuoja, negu dejuoja“, – dėstė ruandietė.
Iš jai labiausiai patikusių kauniečių bruožų – nuoširdumas, nors ir paslėptas po santūrumo ir atsainumo kiautu.
„Lietuviai tik iš pradžių atrodo šalti, abejingi. Bet daugiau pabendravus pasirodo, kad jie nuoširdūs ir draugiški“, – sakė Clementine, kuri „Laikinosios sostinės“ redakcijoje lankėsi Užgavėnių dieną ir skaniai ragavo čirvinius blynus sakydama, kad nors dauguma tikinčiųjų Ruandoje krikščionys, Užgavėnių tradicijos ten nežinomos.
Svajoja dirbti Kaune
Apgailestaudama C.Uwiragiye sakė, kad Kaune dar yra nemažai žmonių, kurie neigiamai vertina kultūrinius skirtumus. Nors pačiai merginai neteko susidurti su rasizmo apraiškomis Kaune, ji sakė girdėjusi apie ne vieną atvejį, kai Lietuvoje iš tolimų šalių atvykę žmonės negalėjo rasti darbo dėl rasinių ar kultūrinių skirtumų.
Vis dėl to Clementine tikisi, kad kauniečių jaunuomenė, kurios dalis lankėsi svečiose šalyse, jau yra ir ateityje dar labiau bus pakanti skirtingų kultūrų žmonėms.
Tad jos svajonė – baigus magistro studijas VDU likti dirbti Lietuvoje, labiausiai norėtų Kaune, nes šį miestą jau neblogai pažįsta, kurioje nors su medicininiais, genetiniais tyrimais susijusioje laboratorijoje.
„Kliūtis kol kas yra lietuvių kalba, ji labai sunki. Bet, manau, ją įveiksiu, išmoksiu pakenčiamai kabėti lietuviškai“, – ryžtingai tarė C.Uwiragiye.
Ruanda – iš pelenų pakilusi šalis
Ruanda – nedidelė valstybė Vidurio Afrikoje, apimanti 26,338 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, 12 mln. gyventojų.
1895 m. Ruanda tapo Vokietijos kolonija. Jai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą protektoratas suteiktas Belgijai, kuri valdė su Tautų Lygos mandatu. Belgai, siekdami savo tikslų, tutsių ir hutų tautas atskyrė. Tutsiai tapo aukštesniąja klase, o hutai – žemesniąja. 1962 m. liepos 1 d. Ruanda išsivadavo iš Belgijos mandato. Kilo pilietinis karas tarp tutsių ir hutų. Į karą buvo įtraukta ir Tanzanija.
1994 m. prasidėjo Ruandos genocidas, kurio metu nužudyta apie 0,8 mln. tutsių. Dauguma tutsių užėmė vadovaujamas pareigas, hutai daugiausia vertėsi žemdirbyste. Apie Ruandos tragediją lietuviai daugiausia sužinojo iš kino juostos „Žmogus iš „Ruandos“ viešbučio“.
JTO ir Prancūzijos pastangomis karas buvo nutrauktas. Vėliau šalis įtraukta į Pirmąjį ir Antrąjį Kongo karus. Tik 2004 m. Ruanda išsivadavo iš karų ir pasuko demokratijos keliu. Vakarų valstybės Ruandai ne tik suteikė humanitarinę pagalbą, bet ir skyrė milijoninių investicijų.
BVP vienam gyventojui artėja prie 2 tūkst. JAV dolerių ribos. Pagal Afrikos standartus, tai gana aukštas rodiklis.
Ruanda pastaruoju metu žiniasklaidoje minima kaip sparčiai besivystanti, ekonominio suklestėjimo viltimis gyvenanti šalis.
