„Bohema“ – dažniausiai „Metropolitan Opera“ scenoje atliekama opera: tai bus jau 1256-asis spektaklis, nebe pirma šio veikalo traktuotė. Pastarąją versiją dar 1981-aisiais režisavo italų garsenybė Franco Zeffirelli. Premjeroje Mimi dainavo Teresa Stratas, Rodolfą – Jose Carerasas, dirigavo Jamesas Levine'as.
Dabar pagrindinį herojų kurs transliacijos debiutantas – kylantis italų tenoras Vittorio Grigolo, išoriškai primenantis savo bendraamžį lietuvį Merūną Vitulskį. Neveltui mūsų tenoras praėjusią žiemą vyko į Vienos valstybinę operą pakeisti susirgusio italo, tik tąkart jo pagalbos neprireikė.
Rodolfo mylimąją Mimi transliacijoje dainuos „Metropolitan Opera“ debiutantė rumunė Anita Hartig. Jos pasirodymą premjeroje kai kurie kritikai įvertino kaip vieną ryškiausių „Metropolitan Opera“ sezono debiutų, nors solistei kol kas sunkiai sekasi nemėgdžioti savo žymiosios tautietės Angelos Gheorghiu. „Metropolitan Opera“ debiutantas – ir „Bohemos“ dirigentas italas Stefano Ranzani.
Viena garsiausių G.Puccini operų pirmą kartą „Metropolitan Opera“ scenoje buvo parodyta, praėjus tik ketveriems metams po premjeros Italijoje – 1900-aisiais ir nuo tada Niujorke kartojama kone kiekvieną sezoną. Šį savaitgalį „Bohemos“ auditorija kino teatruose viršys 15 milijonų žiūrovų 66 pasaulio šalyse. Be to, spektaklis bus transliuojamas „Metropolitan Opera“ tarptautinio radijo bangomis.
Įdomu, kad šios operos premjerą Italijoje kritikai sutiko priešiškai. Jie kaltino autorių skubotumu, „tikrojo meno“ išdavyste. Esą G.Puccini pasidavė įgeidžiui provokuoti publiką plojimams, kada ir kur jam norisi – operos muzika esanti per lengva, lėkšta. Iš kompozitoriaus buvo tikimasi „sunkių meno kovų“. Kritikai peikė kaip netinkamą operai ir prancūzo Henri Muerger'o literatūros kūrinį „Scenes de la vie de boheme“, įkvėptą jo paties bohemiško gyvenimo Paryžiuje ir tapusį operos siužeto pagrindu.
Iš tikrųjų G.Puccini buvo labai reiklus ir sau, ir libreto autoriams, kurie ne kartą dėl kivirčų norėjo trauktis iš projekto. Tačiau net publika šiek tiek nuvylė kompozitoriaus lūkesčius: per pirmąją premjerą Turino „Teatro Regio“ jis buvo kviečiamas į sceną „tik“ penkis kartus. Tiesa, Palerme premjeros žiūrovai išprašė pakartoti visą finalinę operos sceną.
Dėl keisto sutapimo tuo pat metu operą apie jaunų menininkų gyvenimą XIX amžiaus Paryžiuje pagal Henri Muerger'o istoriją sukūrė ir G.Puccini bičiulis kompozitorius Ruggero Leoncavallo. Tačiau G.Puccini operos populiarumas užkirto jai kelią į sėkmę. „Bohema“ visiems laikams išskyrė draugus.
Ši opera taip išpopuliarėjo, kad tapo popkultūros dalimi. Pavyzdžiui, Miuzetės valso motyvas skamba Jonathano Larsono 1994-ųjų miuziklo „Rent“ gitaros solo. Tą pačią temą ritmenbliuzo 1959-ųjų šlageriui „Don't You Know“ pritaikė Bobby Worthas, išpopuliarino ritmenbliuzo dainininkė Della Reese. „Bohemos“ fragmentai įpinti į serialą „Simpsonai“, į „Oskarais„apdovanotą romatinę komediją „Pamišę“ ( „Moonstruck“). Sąrašą būtų galima tęsti. Šios operos melodijos niekada nenusibosta.
G.Pucini operos „Bohema“ (rež. F.Zeffirelli) transliacija iš Niujorko „Metropolitan Opera“ Vilniaus „Forum Cinemas Vingis“, Kauno ir Klaipėdos „Forum Cinemas“ kino centruose – balandžio 5 d. 20 val. Transliaciją ves „bel canto“ žvaigždė mecosopranas Joyce DiDonato. Bilietų kaina – 50 Lt.
