Rašytoją vaidina Rasa Samuolytė, jos sielą – Toma Vaškevičiūtė. Premjera Nacionalinio teatro Mažojoje salėje numatyta balandžio 24 d.
Ir menininkę, ir jos sielą varžo aplinkinio pasaulio nuostatos ir lūkesčiai. Abi jos siekia susijungti, bet tai įmanoma tik vaizduotėje, kai rašytoją aplanko įkvėpimas.
Tai meno ir meilės istorija. Aplinkinis pasaulis nagrinėjamas pirmiausia per rašytojos būsenas. Ieškoma būdų, kaip gyventi, kad taptum laimingas. Autorė nesiūlo atsakymų. Ji kuria vaizdus, kupinus klausimų.
– Pastaruoju metu Šiaurės šalyse tampa įprasta, kad dramaturgai patys režisuoja savo pjeses. Pastebėjote tai? – paklausiau režisierės S.Turunen.
– Ar tikrai šis paprotys Šiaurės šalyse stipresnis? Gal teatras visur po truputį keičiasi.
Niekada nemaniau, kad egzistuoja barjeras tarp režisūros ir rašymo. Mane geriau vadinti teatro kūrėja („theatremaker“) nei dramaturge ar režisiere. Kam save vienpusiškai apriboti, jei gali daryti daug dalykų?
– Kaip kilo mintis imtis ne tik sudėtingos, bet ir senamadiškai nemoteriška laikomos profesijos?
– Režisūra ar rašymas – nemoteriškos profesijos? Žinoma, kai užimi lyderio poziciją, esi susijęs su galia. Gal dėl to vyrai kartais jaučiasi stipresni nei moterys, nes taip istoriškai susiklostė. Bet nemanau, kad galėtų būti profesijos, tinkamesnės vyrams nei moterims.
– Šiuolaikiniai dramaturgai nerašo atsiskyrę, jie paprastai dalyvauja spektaklio kūrimo procese kaip būtina teatro dalis. Anksčiau taip nebuvo?
– Kai kas sako, kad teatre teksto greitai apskritai nereikės. Manau, kad yra daug įvairių įdomių būdų panaudoti tekstą, bet pjesės idėja turi būti suprantama plačiau nei iki šiol.
Labiausiai mėgstu teatrą, kur tekstas yra tik vienas iš elementų, kaip ir bet kurie kiti – garsas, šviesos. Žiūrėti vadinamąjį dramos teatrą daugeliu atvejų nuobodu. Manau, kad lengviau suvokti fragmentus, vaizdus ir muziką negu daug teksto ar tradicinį pasakojimą.
– Ką norite pasakyti pjese „Broken Heart Story“?
– Nenoriu nieko pasakyti. Jei ir norėčiau, nesakyčiau. Mane šiek tiek erzina, kai menininkai nori pasakyti labai daug.
Eidama į teatrą ar bet kurią kitą meno erdvę labiau dėmesį atkreipiu į eksperimentus, kurie manyje sužadina gerokai daugiau jausmų nei sakymas, kas yra tiesa, o kas ne.
Žinoma, mano kūrinyje yra tam tikros vertybės ir pareiškimai, bet noriu, kad kiekvienas galėtų čia atrasti savo idėjų. Užuot ką nors sakiusi, norėčiau parodyti akimirkas, scenas ir vaizdus. Aš tikiuosi, kad žmonės galės apie juos mąstyti ir juos pajusti.
– Po šios pjesės skaitymo, kurį parengėte praėjusį rudenį, tapo aišku, kad tam suvokimui reikia kitokios reakcijos – ne tik aktorių, bet ir žiūrovų. Ar tai naujų teatro formų paieškos?
– Naujas kūrinys visada yra pasiūlymas, koks teatras turėtų būti šiuo metu.
Mano spektaklis galbūt turi šiuolaikiškumo, bet nepavadinčiau jo eksperimentiniu. Yra ir senų dalykų. Manau, kad naujumas nėra vertybė savaime.
Visada bandau atrasti kalbą, kuri mane įkvėptų labiausiai.
– Kokią vietą jūsų kūryboje užima moters tema?
– Domiuosi lyties klausimais apskritai, ne tik moterimi. Lytis nėra kažkas, su kuo mes gimę. Lytis yra daug įvairių vaidmenų, kuriuos mes visą gyvenimą mokomės vaidinti ir kuriuos nuolat kartojame.
Tokie autoritetai kaip Bažnyčia arba medicinos mokslas visada aiškino, kokie vaidmenys priimtini, o kokie ne.
Esu įsitikinusi, kad žmonės neturėtų būti vertinami skirtingai dėl jų lyties.
– Kuo skiriasi darbas su lietuviais aktoriais nuo darbo su suomiais?
– Sakyčiau, aktorių asmenybės juos geriau charakterizuoja nei jų tautybės.
Kita vertus, lietuvių aktorių komanda man labai patinka.
Jie puikūs. Žaviuosi, kaip jie dirba ir kaip nuolat bando rasti naujų būdų išreikšti vieną ar kitą mintį.
Esu laiminga pasirinkusi būtent juos, nors iki tol jų iš arčiau nepažinojau.
Režisuoja savo pjeses
Šiuolaikinės suomių dramaturgijos atstovė S.Turunen (g. 1981) kilusi iš Rytų Suomijos. Baigusi Helsinkio teatro akademiją menininkė kuria pjeses ir jas režisuoja įvairiose Suomijos ir kitų šalių scenose.
Nacionaliniame dramos teatre statomą pjesę „Broken Heart Story“ 2011 m. pirmą kartą pati S.Turunen režisavo nepriklausomame teatre „Q-teatteri“ Helsinkyje. Šis spektaklis dėl novatoriškos formos suomių teatro kritikų pripažintas vienu geriausių tą sezoną.
S.Turunen pjesės išverstos į 12 kalbų ir suvaidintos Suomijos, Estijos, Vengrijos, Ispanijos, Meksikos, JAV teatrų scenose.
S.Turunen „Broken Heart Story“ premjera Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje – balandžio 24 d. 16 val. Bilietų kaina – 35–40 Lt.
