Dramą skaitydavo karvėms
Medinis „Globe“ pastatas 1997aisiais buvo atkurtas netoli tos vietos, kur stovėjo tikrasis, kadaise sudegęs W.Shakespeare’o teatras. Viskas čia kaip XVI amžiuje: salė po atviru dangumi, jokio dirbtinio apšvietimo, parteryje žmonės žiūri spektaklius stovėdami.
2005 m. „Globe“ teatrui pradėjo vadovauti D.Dromgoole’as, spalvingos biografijos menininkas. Aktorės ir režisieriaus sūnus augo kaime pas gimines ir skaitydavo W.Shakespeare’o „Julijų Cezarį“ karvėms.
Šešiolikmetis Dominicas įkūrė savo teatro studiją, kuri su spektakliais nukeliaudavo ir į Edinburgo festivalį. Studijavo Kembridže. Atėjęs vadovauti „Globe“ teatrui, išleido knygą „Willas ir aš: kaip W.Shakespeare’as užvaldė mano gyvenimą“.
Amerikietis atsidavėlis
Bet savo profesionaliojo kelio pradžioje D.Dromgoole’as neturėjo nieko bendra su klasika. Jis statė šiuolaikines pjeses „Bush“ teatre, vėliau teatre „Old Vic“ vadovavo Šiuolaikinių pjesių skyriui. Kodėl jam buvo įdomu ateiti į senovinį „Globe“?
Atsakydamas į šį klausimą režisierius paprastai prisimena paties „Globe“ atkūrimo istoriją ir amerikietį verslininką Samą Wanamakerį, kurio dėka britai susigrąžino W.Shakespeare’o teatrą. „W.Shakespeare’as turi milžinišką įtaką mums, teatro žmonėms“, – yra sakęs D.Dromgoole’as.
Matyt, ir amerikietis verslininkas buvo tikras teatro žmogus, nes atvykęs į Londoną 1949 metais būtinai norėjo sužinoti, kurioje vietoje stovėjęs „Globe“.
Bet su juo niekas nenorėjo apie tai kalbėtis. Mat buvo pokaris, reikėjo išsilaižyti žaizdas, kam galėjo rūpėti archeologija? Tačiau S.Wanamakeris sugebėjo pramušti galva sieną.
D.Dromgoole’as užsienio spaudai pasakojo, kad „pagrindinis amerikiečio argumentas, paskatinęs tyrimus, buvo tas, kad „Globe“ lankė nesuvokiamas žmonių skaičius: iki trijų tūkstančių žiūrovų vienu metu. Jis norėjo išsiaiškinti teatro lankomumo paslaptį. Galbūt svarbu, kaip teatras įrengtas?
Rekonstrukcijos plano įgyvendinimas užtruko 47 metus. Idėjos autorius mirė likus dvejiems metams iki teatro atidarymo, bet galima teigti, kad naujas senasis teatras – įsikūnijusi jo amerikietiškoji svajonė.
„Kai „Globe“ buvo atidarytas, ginčai nenuslūgo, skeptikų buvo daugiau nei pritariančiųjų. Aš pats, prisipažinsiu, buvau iš tų, kurie šaipėsi.
Kolonos teatro viduje stovėjo ne tose vietose, dauguma interjero detalių buvo netikros. Tačiau buvo juntamas istorinis sąžiningumas – pastatas buvo medinis, visas iš ąžuolo, nė vieno varžto, stogas šiaudinis.
Pats teatras skleidė nepaprastą energiją. Svarbu, kad žmonės susirenka, stovi vienas greta kito, laukia vaidinimo pradžios, klausosi teksto, ištempia kaklus, kad viską matytų. Panašų žiūrovų susidomėjimą galima matyti nebent roko koncertuose. Nori nenori imi tikėti tokiu teatru“, – pripažino D.Dromgoole’as.
Teatre tampi protingesnis
Kodėl šiuolaikinių pjesių statytojas grįžo prie vaikystėje mėgto W.Shakespeare’o?
„Kartą išsiruošiau į „Globe“ pasižiūrėti spektaklio „Akis už akį“. Atvirai kalbant, tos pjesės prasmės nesupratau iki galo, kaip ir daugumos kitų W.Shakespeare’o tekstų, nors nagrinėju jo kūrybą visą sąmoningą gyvenimą – nuo mokyklos“, – prisimena D.Dromgoole’as.
Režisierius įsitikinęs, kad žmonės eina į teatrą norėdami tapti protingesni nei yra.
Taip įvyksta dėl to, kad žiūrovo intelektą padidina kolektyvinis protas. Būdami drauge žmonės gali suprasti tai, ko nesuprato skaitydami tekstą būdami vieni.
„Tą vakarą, kai žiūrėjau „Akis už akį“, tekstas tekėjo kaip vanduo – tapo skaidrus, nors įklimpti W.Shakespeare’o tekste ir normalu, ir malonu. Bet aš staiga supratau, kad jaučiu tos pjesės pulsą. Juokiausi, verkiau, stebėjausi.
Suvokiau, kad „Globe“ trupė daro tą patį, ką ir aš, statydamas šiuolaikinę dramaturgiją. Jie stato W.Shakespeare’ą kaip naują pjesę, lyg jos niekas nebūtų vaidinęs 400 metų. „Globe“ teatre pamačiau gryną W.Shakespeare’ą. Ir užsimaniau ten dirbti“, – kalbėjo D.Dromgoole’as.
Žiūrovų – pusė milijono
Suskaičiuota, kad Londone 20 proc. „Globe“ žiūrovų sudaro užsieniečiai, 30 proc. – Londono gyventojai, 50 proc. – Anglijos gyventojai iš kitų miestų. Teatras iki šiol gyvuoja be valstybės ir mecenatų paramos.
„Tik W.Shakespeare’as mus ir maitina. Kaip kadaise. Viskas, ką mes turime, – kasa.
Praėjusiais metais pardavėme pusę milijono bilietų. Gerokai daugiau nei Karališkasis W.Shakespeare’o teatras. Šią įstaigą valstybė remia 16 milijonų svarų, o jis pardavė 275 tūkst. bilietų.“
Šių metų pradžioje prie „Globe“ pradėjo veikti antrasis teatras, kuriame telpa 300 žiūrovų.
Jis pavadintas istorinio teatro įkvėpėjo garbei – „Sam Wanamaker Playhouse“.
Šio teatro pastatas irgi atkurtas pagal dokumentus apie pirmuosius dengtus teatrus. Jis apšviečiamas tik žvakėmis. Pirmasis „Sam Wanamaker Playhouse“ sezonas skirtas W.Shakespeare’o amžininkų dramaturgijai ir baroko epochos operoms.
Po gastrolių paliks teatrą
Paklaustas, kaip „Globe“ teatre kilo idėja važiuoti per pasaulį su „Hamleto“ spektakliu, režisierius atsakė: „Labai daug gėrėme... Mėgstu kelti sudėtingus uždavinius, kurie skatina, kelia įtampą.
Tarkime, 2012-aisiais surengėme festivalį, trukusį šešias savaites. 37 teatrai iš viso pasaulio vaidino 37 W.Shakespeare’o pjeses savo kalbomis.
Nutarėme, kad gerai būtų sugalvoti dar ką nors panašaus.
Su savo „Hamletu“ aplankysime daugiau nei 200 šalių. Daugelyje jų pasistengsime vaidinti be subtitrų. Jie blaško. Verčiau tegu žiūrovai klausosi muzikos ir supranta kūno kalbą. Taip jie pradės suvokti kitos šalies kultūrą.
Mes galime vaidinti ir mažuose teatruose, ir didžiuliuose. Kartą Bukarešte rodėme spektaklį gatvėje, automobilių žiede, į mus žiūrėjo pora tūkstančių žmonių, o šalia važiavo mašinos.
Esame vaidinę ir pilyse, ir laukuose. Ir šįkart planuojame pasirodyti paplūdimiuose, Ramiojo vandenyno saloje, atogrąžų miškuose, gal ir Antarktidoje. Kas ten į mus žiūrės? Koks skirtumas? Kad ir pingvinai. Svarbiausia, kad mes tai padarysime.“
Jau dabar žinoma, kad 2016-ųjų balandį, kai bus minimos 400-osios W.Shakespeare’o mirties metinės ir „Hamletas“ baigs unikalųjį turą, D.Dromgoole’as paliks postą „Globe“ teatre. Ką jis veiks?
„Neturiu supratimo, – atsakė režisierius. – Tikiuosi, pagaliau stos tyla ir ramybė. Laikas išeiti. Dešimties metų užtenka.
Anglijoje gyvuoja gera tradicija – jei eini viešąsias pareigas, praėjus kuriam laikui turi pasitraukti. Tegu įvairūs žmonės gauna galimybę pasireikšti.“
„Hamletas“ trykš juoduoju humoru
Kaip teigia „Globe“ pasaulinio turo rengėjai, uždelsto keršto tema spektaklyje „Hamletas“ atskleidžiama pasitelkiant juodąjį humorą, išradingą sceninę kalbą.
Per 2 val. 40 min. dvylika aktorių vaidins paprastoje W.Shakespeare’o laikus primenančioje medinėje scenoje be šiuolaikinio apšvietimo ir kitų efektų. Trupė keliaudama vežasi tik reikalingiausią rekvizitą ir kostiumus.
Pagrindinį Hamleto vaidmenį parengė du aktoriai: Ladis Emeruwa iš Nigerijos ir Naeemas Hayatas, užaugęs Rytų Londone. Kiti aktoriai pasikeisdami atlieka po keletą vaidmenų.
Į Lietuvą „Globe“ aktoriai atkeliaus suvaidinę Olandijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Skandinavijos, kitose Baltijos šalyse.
Vilniuje spektaklis bus rodomas Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje 3-iajame aukšte. Nesuprantantiems angliškai padės titrai.
Parengė Rūta Oginskaitė
