Gyvendama gimtinėje V.Pitrinaitė studijavo ekonomiką, šoko „Auros“ teatre, o 19-metė išvyko studijuoti šokio ir teatro į Prancūziją. Ten ji ir sukūrė intriguojantį monospektaklį apie „Mis pasaulis...“ ir parodė jį jau keliuose tarptautiniuose festivaliuose. Gegužės 10-ąją ji pirmą kartą šoks savo solinį kūrinį Lietuvoje, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Sostinė".
– Kuo skiriasi kūrybinė aplinka ir gyvenimas Lietuvoje nuo kūrybos ir gyvenimo Belgijoje bei Prancūzijoje? Kas jus įkvepia? – paklausiau V.Pitrinaitės.
– Viskas skiriasi. Lietuvoje buvau ekonomikos studentė, o Prancūzijoje pradėjau mokytis šokio ir jau devynerius metus dirbu tik šokio ir teatro srityse.
Geros ekonominės sąlygos mane įkvėpė užsiimti menais. Kai nebeįkvėpė Prancūzijos šokis, ėmiau mokytis vaidybos.
Dabar įkvepia komanda, aktoriai, su kuriais dirbu. Įkvepia ir faktas, kad važiuoju pirmą kartą parodyti savo darbo Lietuvoje. Labai bijau.
– Gyvenimui ir kūrybai pasirinkote Belgiją?
– Atvažiavau čia dirbti su garsia choreografe Karine Ponties ir likau.
Mano vaikinas sako, kad aš tinku flamandų scenai. Briuselyje turiu puikias galimybes pamatyti daugybę gerų spektaklių ir koncertų, bet čia per daug šokėjų.
– Ar tai ir yra sunkiausia?
– Čia visada jaučiu atstumą nuo tų, kurie mane supa. Esu užsienietė ir Prancūzijoje, ir Belgijoje. Ir visada ja liksiu.
Briuselyje tai, aišku, mažiau juntama. Čia daugiau laisvės. Patinka, kad manęs niekas nepažįsta.
– Apie ką jūsų spektaklis, kurį gegužės 10 d. 21 val. šoksite festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ ?
– Įsivaizduokite, kad konkursas „Mis pasaulis 2014“ vyksta Lietuvoje. Tai galimybė užsieniečiams atrasti šalį, kuri 1991-aisiais išsivadavo iš Sovietų Sąjungos glėbio. O lietuviai turi galimybę pristatyti savo šalį pasauliui, žvelgiančiam iš Vakarų kapitalistinės globalizacijos perspektyvos.
Konkursas susideda iš kelių nominacijų: „Dizainerio apdovanojimas“, „Paplūdimio mada“, „Sportas ir kūno rengyba“, „Scenos talentas“, „Topmodelis“ ir kitų.
Lietuvos atstovė įsitikinusi, kad turi laimėti šį konkursą, todėl deda visas pastangas pasirodyti geriausiai.
– Kokių pokyčių palinkėtumėte Lietuvos šiuolaikiniam šokiui?
– Linkėčiau, kad šokėjai ir visi kūrėjai labiau pasitikėtų savimi, o visuomenė pabandytų suprasti, jog tai yra profesija, ne tik laisvalaikio pomėgis.
