Aktorius G.Storpirštis pasakojo, kad A.Šurna spektaklyje kūrė vieną pagrindinių vaidmenų. G.Storpirštis įsiminė, kaip ramiai, išmintingai A.Šurna sakė tekstą savo personažo dukrai: esą, jei randi ką įdomaus gyvenime, tegu ir saulėlydį, – žiūrėk, nepraleisk, džiaukis gyvenimu, nes jis trumpas kaip akimirka.
„Mane visuomet žavėjo A.Šurnos tikslumas, – sakė G.Storpirštis. – Tai Meistras, jį nuolat stebėjau ir mokiausi. Kaip jis dirbo? Kada jam pavykdavo? Lyg be pastangų, lyg savaime. Ir kai repetavome „Pabaigos pradžią“, A.Šurna vienas pirmųjų labai tiksliai, labai pozityviai sukūrė savo vaidmenį ir tuo uždegė visus.“
Nuolatinis A.Šurnos partneris aktorius Rimgaudas Karvelis sakė, kad jie ir grimuodavosi tame pat kambaryje: A.Šurna, Rolandas Kazlas ir jis.
„Antanas buvo labai geras artistas, temperamentingas, karšto būdo“, – pasakojo R.Karvelis. „Su didžiausiu malonumu prisimenu, kaip vaidindavome Jevgenijaus Švarco „Drakoną“, 1968 m. režisuotą Vytauto Čibiro: aš buvau Burmistras, o Antanas – mano sūnus Henrikas. Mes tiek improvizuodavome!
Kiekvieną dieną į spektaklį įtraukdavome vis kitų naujienų ir darėme iš jų juokus. Mums kartais darydavo pastabas, kad šaipomės iš sovietų valdžios, o mes gindavomės, kad ne – mes prieš fašizmą. Antanas ir Jaunimo teatrui kurį laiką vadovavo. Tai buvo 1992–1997 m. Labai tuo metu viską imdavo į širdį, išgyvendavo dėl kiekvienos smulkmenos.“
Ryškiausi vaidmenys – Jaunimo teatre
A.Šurna gimė 1940 m. kovo 27-ąją Kaune. 1958 įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) teatrinį fakultetą, kurį baigė 1962 metais.
Aktoriaus karjerą pradėjo konservatorijos mokomajame teatre, 1963 m. dirbo Kauno valstybiniame dramos, 1964 m. – Šiaulių dramos teatruose. Jaunimo teatre aktorius dirbo nuo įkūrimo dienos 1965-aisiais, vaidino pirmajame teatro spektaklyje – Aurelijos Ragauskaitės režisuotame Williamo Shakespeare'o „Romeo ir Džuljetoje“ sukūrė Romeo vaidmenį.
Tarp svarbesnių vaidmenų Jaunimo teatre – Džimis Poteris Jacko Osborne'o „Atsigręšk rūstybėje“ (rež. Vytautas Čibiras, 1967), Henrikas Jevgenijaus Švarco „Drakone “ ( rež. V.Čibiras, 1968 ), Vyras Agniezskos Oseckos „Trešnių skonyje“ ( rež. Dalias Tamulevičiūtė, 1971), Solionas Antono Čechovo „Trijose seseryse“ (rež. Gintas Žilys, 1971), Kaliošinas Aleksandro Vampilovo „Provincijos anekdotuose“ (rež. G.Žilys, 1975), Kaminskas Saulius Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac“ (rež. D.Tamulevičiūtė, 1976), Krestovnikovas Aleksejaus Arbuzovo pjesėje „Laimingos nelaimingo žmogaus dienos“ (rež. Nataša Ogaj, 1977), Rikaredas Lope de Vegos „Šokių mokytojuje“ (rež. N.Ogaj, 1978 ), Trigorinas A.Čechovo „Žuvėdroje“ ( rež. D.Tamulevičiūtė, 1979), pastorius Mandersas Henrikas Ibseno „Šmėklose“ (rež. Jonas Pakulis, 1980), Grigolas Vadimo Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani...“ (rež. Eimuntas Nekrošius, 1981), Orgonas Moliere'o „Tartiufe“ (rež. Irena Bučienė, 1993), Abraomas Rudolfo Blaumanio „Siuvėjų dienose Silmačiuose“ (rež. Povilas Gaidys, 1993), pastorius Marijus Athollo Fugardo „Kelionėje į Meką“(rež. Algirdas Latėnas, 1998), Herėja Albert'o Camus „Kaliguloje“ (rež. A.Latėnas, 2004), Labutis Petro Vaičiūno „Patriotuose“ (rež. Jonas Vaitkus, 2008), Namo šeimininkas Hermano Melville'io „Raštininke Bartlbyje“ (rež. Rolandas Kazlas, 2010).
A.Šurna vaidino beveik trijose dešimtyse vaidybinių filmų ir serialų. Bene ryškiausi vaidmenys – Herkus Mantas to paties pavadinimo Marijono Giedrio režisuotame filme ir Antanas Šeputis televizijos seriale „Giminės“.
Aktorius A.Šurna bus pašarvotas gegužės 21 d. Valstybinio jaunimo teatro Didžiojoje scenoje. Visuomenės lankymas gegužės 21 d. nuo 15 iki 21 val., gegužės 22 d. nuo 10 iki 14 val. Įėjimas pro paradines duris. Laidotuvės gegužės 22 d. 14 val. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
