Kaip įvertinti teatro „Globe“ vaidinimą, su kuriuo nuo balandžio pabaigos keliaujama per pasaulį? Aukštasis menas? Pramoga? Muziejus?
Pačiame Londone centre, dešiniajame Temzės krante, atkurtas W.Shakespeare’o laikų teatras laikomas labiau turistiniu, o ne meniniu reiškiniu.
Ir jo „Hamletas“, išsirengęs į dvejų metų gastroles po 200 valstybių, greičiau yra edukacinis, o ne kūrybinis projektas.
Tai tiesiog puikus būdas vežti per pasaulį W.Shakespeare’o kūrinį, minėti garsiausio britų dramaturgo vardą švenčiant jo gimimo 450-ąsias metines.
Ir, kas be ko, patiems pamatyti pasaulį.
Tikslas – aktyviai bendrauti
Štai ir apsišvietėme gegužės 20 d. Valdovų rūmuose pamatę „Hamletą“, koks jis neva būdavo W.Shakespeare’o laikais, vaidinamas teatre „Globe“, kuris neturėjo ir neturi lubų, dirbtinio apšvietimo ir yra skirtas paprastiems žmonėms.
Ištaigingi Valdovų rūmai niekuo neprimena patalpos liaudies vaidinimams ir menė neįrengta teatrui, bet tiek to.
Tai juk pramogos dalis – įžengti į Valdovų rūmus ir būti tarp 330 išrinktųjų, kurie pateko į garsiojo teatro vienintelį Vilniuje rodytą spektaklį.
Dirbtinio apšvietimo neišvengta, antraip vieni kitų nebūtume matę.
O „Globe“ vaidinimas iš principo skirtas artistų bendravimui su žiūrovais. Ir atvira scena, ir aktorių vaikščiojimas po salę, žiūrovų pašnekinimas prieš spektaklį – viskas yra „Hamleto“ dalis.
Aktoriai netgi yra atvirai pareiškę, kad jų spektaklio pagrindinė žinia – aktyvus bendravimas. Visi tekstai nuo scenos sakomi ne vienas kitam, o žiūrovams. Toks režisierių Dominico Dromgoole’o ir Billo Buckhursto sumanymas.
Kuria po keletą vaidmenų
Muziejiniu šito „Hamleto“ niekaip nepavadinsi: kad ir dėl to, jog prieš kelis šimtus metų moterų scenoje nebūdavo, visus moteriškus vaidmenis atlikdavo vyrai. Apie tai užsimenama ir pačiame „Hamleto“ tekste, klajojančios trupės atvykimo epizode.
Lyg tyčia, įdomiausia šiame „Hamlete“ buvo Ofelija, kurią vaidino Amanda Wilkin, kilusi iš Jamaikos, džiazo ir bliuzo muzikantė, dainų kūrėja. Ji nuolat koncertuoja Londone, o kaip aktorė teatre „Globe“ debiutavo pernai.
Greta partnerių, raiškiai tarusių (dažniau – bėrusių!) tekstus, Ofelija buvo gyvas, jautrus žmogus. Likimas. Ir lyg niekur nieko, baigusi jausmingas scenas su Hamletu, artistė čia pat imdavo instrumentą, traukėsi į scenos kampą ir tapdavo viena gyvai grojančių spektaklio dalyvių.
Didžiulė sceninė patirtis buvo juntama iš vyriausio trupės aktoriaus Keitho Bartletto jaukaus bendravimo su publika ir abiejų vaidmenų – rūsčios Hamleto tėvo šmėklos ir šmaikštuolio duobkasio.
Aktyviai reiškėsi Rawiri Paratene, Vilniuje vaidinęs Polonijų, daug postringaujantį ir visur kišantį savo nosį. Kitais vakarais R.Paratene vaidina ir Klaudijų, ir klajojantį artistą ar muzikantą, o vienas svarbiausių aktoriaus gyvenimo veiklų – saugoti maorių kultūrą Naujojoje Zelandijoje, kuri yra jo gimtinė.
Kuklus teatro senovės žavesys
Besižavėdama įdomiausiais, galiu lengvai pražiopsoti pagrindinį herojų, o Vilniuje jį vaidino Naeemas Hayatas, Londone užaugęs pakistaniečių kilmės jaunas aktorius.
Hamleto vaidmuo pasaulinėje „Globe“ turnė tikrai papuoš jo aktorinę biografiją, kuri ką tik prasidėjo. Temperamentas ir noras vaidinti – akivaizdūs.
Scenoje matėme įvairiatautę trupę, tikrus teatro profesionalus. Jų tariamas žodis girdėti iki paskutinių eilių (kai ne per garsiai veikė Valdovų rūmų kondicionieriai, pavojingi spektakliui ir žiauriai šaldę žiūrovus).
Koks yra britų teatras, gerbiantis literatūrą, kiekvieną jos žodį, įsitikinome per pirmuosius „Hamleto“ epizodus.
Koks kuklus buvo ir tebėra klajojantis W.Shakespeare’o teatras, pamatėme per pirmąsias spektaklio akimirkas: pora uždangų ir rekvizito dėžės – tai ir visa Jonathano Fensomo scenografija.
Žodžiu, apsišvietėme sparčiai, o spektaklis truko arti trijų valandų. Ir už Valdovų rūmų langų juk ne XVI–XVII amžius, kai į teatrą liaudis rinkdavosi patirties kaupti arba sužinoti naujos jiems istorijos siužeto.
Kas iš susirinkusiųjų 2014 m. gegužės 20 d. nežinojo „Hamleto“ siužeto?
Betgi malonu, kai spektaklis baigiasi linksmai, ir finalinis šokis prikelia visus ką tik žuvusius, nudurtus, nunuodytus, atsisveikinusius. Mugė!
