Lietuvoje grigališkosios giesmės suskambo dar XI a. pradžioje, kai čia su misija lankėsi Šv.Brunonas, giedojęs su savo pagalbininkais psalmes ir kitas giesmes.
Nepriklausomoje Lietuvoje pirmasis grigališkojo choralo kolektyvas -„Schola Gregoriana Vilnensis“ (vadovas Dainius Juozėnas) - susibūrė 1989-aisiais, netrukus po to, kai tikintiesiems buvo grąžinta Vilniaus arkikatedra bazilika.
Įdomus sutapimas: šeštadienį 18.30 val. Šv.Ignoto bažnyčioje koncertu bus minimas šio choro 25-metis, o nuo 16 val. Bažnytinio paveldo muziejuje grigališkas giesmes giedos „Schola Cantorum Vilnensis“. Be to, muziejuje svečiuosis humanitarinių mokslų daktaras Jonas Vilimas. Jis skaitys paskaitą apie grigališkąjį choralą ir ankstyvąjį daugiabalsumą.
Žinių sėmėsi vienuolyne
Tai, kas Romos bažnyčios liturgijoje ir muzikinėje jos kalboje susiformavo per pirmąjį krikščionybės tūkstantmetį, tapo pagrindu visai tolesnei Dievo garbinimo tradicijai ir raidai Vakarų krikščionių pasaulyje.
Grigališkosios giesmės Lietuvoje skambėjo jau XIII a. karaliaujant Mindaugui. XIV a. grigališkąjį choralą čia giedojo Vilniaus pranciškonai.
Liturginės grigališkojo choralo giesmės ir šiandien tebegiedamos dieviškosios tarnystės arba liturginių valandų metu ir Eucharistijos aukoje.
Pirmieji unikalų Vakarų krikščioniškojo pasaulio muzikinį paveldą Lietuvoje užsimojo gaivinti septyni jauni vyrai, pasisėmę liturginio giedojimo paslapčių Solemo šv.Petro benediktinų vienuolyne Prancūzijoje, kuris laikomas vienu svarbiausių Europos grigališkojo choralo tyrinėjimo centrų.
Šie giedotojai tapo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ branduoliu.
Grąžino amžių paveldą
1992-aisiais Vilniaus šv.Kazimiero grigališkojo choralo studija vienijo jau apie 40 mišraus choro giesmininkų.
Didžiulį susidomėjimą grigališkuoju choralu anuomet rodė Vilniaus arkikatedros choro entuziastų organizuotos Grigališkojo choralo savaitės, kuriose dėstė žymiausi Europos choralo autoritetai. Jos sutraukdavo iki 150 jaunų dalyvių.
Choras iki šiol rengia vasaros kursus - keliaujančios grigališkojo choralo vasaros akademijos vyko Kretingoje, Kražiuose, Pažaislyje, Solemo vienuolyne, jau keleri metai rengiamos Marijampolėje.
Ketvirtį amžiaus „Schola Gregoriana Vilnensis“ dainininkai gieda kiekvieno sekmadienio paskutinėse vakaro mišiose Vilniaus arkikatedroje, koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Choras yra aktyvus Lietuvos kultūrinio ir Bažnyčios gyvenimo dalyvis.
Gimtadieniui - premjera
Koncerte Šv.Ignoto bažnyčioje skambės „Schola Gregoriana Vilnensis“ atliekamos ne tik gražiausios grigališkojo choralo giesmės, bet ir specialiai choro jubiliejui parašyto Dainos Liučijos Adamkevičiūtės kūrinio „Ave maris stella“ premjera.
Ilgametė choro vadovė D.L.Adamkevičiūtė baigė kompoziciją ir dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat muzikinio teatro režisūros magistro studijas Vienos muzikos ir dailiųjų menų universitete.
Šiuo metu Irane gyvenanti menininkė režisuoja operas, daug dėmesio skiria projektams, susijusiems su Viduramžių muzika.
Naujajame kūrinyje, įkvėptame grigališkojo himno „Ave maris stella“ („Sveika, jūrų žvaigžde“) himno eilutės kaitaliosis su pučiamųjų ansamblio atliekamais intarpais. Kūrinį su choru atliks Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas.
Talkins autoritetai
Chorui „Schola Gregoriana Vilnensis“ diriguos grigališkojo choralo autoritetas iš Italijos - profesorius Antonino Albarosa. Jis daugelį metų dėstė grigališkąjį choralą Popiežiškajame sakralinės muzikos institute Romoje, yra vienas Tarptautinės grigališkojo choralo studijų asociacijos įkūrėjų, Italijos skyriaus pirmininkas.
A.Albarosa vadovauja choralo kursams Europoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje. 2012-aisiais jis vadovavo Grigališkojo choralo savaitei Marijampolėje, surengė su jos dalyviais baigiamąjį koncertą.
Vakarą ves profesorius Jonas Bruveris.
Bažnytinio paveldo muziejuje taip pat skambės ne tik grigališkos giesmės, bet ir jų įkvėptos XXI amžiaus muzikinės refleksijos bei kūriniai, vėlesniais viduramžiais atvėrę kelią dramos atgaivinimui Europoje.
Koncerte, be „Schola Cantorum Vilnensis“, dalyvaus kamerinis choras „Aidija“, dainininkė Neda Malūnavičiūtė.
Nesenstantis lobis
Grigališkasis choralas - tai Romos katalikų bažnyčios vienbalsis lotyniškas liturginis giedojimas, gimęs ankstyvaisiais Viduramžiais Romos imperijoje ir išplitęs po visą Europą kaip gyva, nuolat turtinama tradicija.
Pasak legendos, visas nuostabiąsias giesmių melodijas sukūrė popiežius Grigalius Didysis (590-604), įkvėptas Švetosios Dvasios. Ši legenda gimė VII-VIII a. anglosaksų kraštuose.
Grigališkojo choralo tradicijos susiformavo brandžiaisiais ir vėlyvaisiais Viduramžiais. Anuomet ši muzika daugiausia skambėjo bažnyčioje, kol baroko ir klasicizmo amžiuje užleido vietą vokalinei bei instrumentinei daugiabalsei bažnytinei muzikai.
Grigališkojo choralo notacijos atsiradimas IX a. padėjo rašytinės muzikos kultūros pagrindus ir šimtmečiams į priekį užprogramavo muzikos kūrybos raidą.
Seniausi LDK teritorijoje išlikę grigališkojo choralo pavyzdžiai yra bernardinų ir pranciškonų konventualų giesmynuose, datuojamuose XVI a.
Paskaita ir koncertas „Pradžioje buvo žodis“ Bažnytinio paveldo muziejuje - gegužės 24 d. 16 val. Bilietų kaina - 25 Lt.
Choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ 25-mečio koncertas Šv.Ignoto bažnyčioje - gegužės 24 d. 18.30 val. Renginys nemokamas.
