M.Argerich prilyginama pagal kalibrą fortepijono legendoms Arturo Benedetti Michelangeliui, Vladimirui Horowitzui, Maurizio Polliniui. Jos jausmingumas, temperamentas, virtuoziškumas nepalieka abejingų.
Pianistės karjera trunka jau beveik 50 metų. Vaikystėje persikėlusi iš gimtosios Argentinos į Europą ji greitai ėmė skinti laurus tarptautiniuose konkursuose, o būdama 24-erių tapo vieno sunkiausių Fryderyko Chopino konkurso Varšuvoje nugalėtoja.
Garsus austrų pianistas Friedrichas Gulda, sutikęs mokyti jaunąją argentinietę, savo autobiografijoje „Mano visas gyvenimas yra skandalas“ prisimena: „Būdama 12-kos ji žinojo viską – nesuvokiau, ko turiu ją išmokyti. Tai buvo beprotiška. Ji buvo vunderkindas“.
M.Argerich pavergė publiką tiek nežabota savo muzikavimo aistra, tiek ir egzotišku grožiu – juodutėlėmis garbanomis, ilgesingu žvilgsniu. Jai ėmė piltis viliojami pasiūlymai ir apdovanojimai. Pianistė yra pelniusi ir prestižinius „Grammy“, „ECHO Klassik“, japonų „Praemium Imperiale“.
Tačiau šlovė aistringai atlikėjai nesuteikė sielos ramybės. Permainingos jos nuotaikos ir blaškymasis gąsdino net patyrusius koncertų partnerius. „Kiti kuria savo karjerą, o ji stengėsi ją griauti“, – sakė leidiniui „Maestro“ vienas pianistės bičiulis.
Visos menininkės pastangos įsprausti savo gyvenimą ir karjerą į rėmus baigdavosi fiasko. Daugybė nutrauktų santykių, trys dukros nuo trijų skirtingų vyrų, nenuspėjamas koncertų scenarijus – visa tai kėlė ir tebekelia publikos susidomėjimą šia suvaržymų nepripažįstančia artiste. Dar ir šiandien retas atlikėjas yra taip priklausomas nuo savo vidinių būsenų kaip M.Argerich: niekada nežinai, ką žada jos koncertas. Tačiau pianistės karjera žydėte žydi. Birželio 5-ąją jai sukaks 73-eji.
M.Argerich yra trokštama viešnia elitiniuose Europos festivaliuose. Ji pati rengia savo vardo festivalius Argentinoje, Šveicarijoje, Japonijoje.
Prieš porą savaičių pianistės kompaktinė plokštelė su W.A.Mozarto fortepijoniniais koncertais Nr.20 ir 25, įgrotais kartu su šviesaus atminimo Claudio Abbado diriguojamu Mozarto orkestru, buvo įvertinti prestižiniu „Deutsche Schallplattenkritik“ apdovanojimu.
Tai – pernykščio menininkų pasirodymo Liucernos festivalyje įrašas. Jis sukėlė kritikų džiūgavimų bangą: kokia vaisinga gali būti išmintingo dirigento ir ekscentriškos solistės partnerystė! Pasak liudininkų, publika po šio tandemo pasirodymo Liucernoje nežinojo, juoktis ar verkti iš laimės.
