Birželio 28-ąją tauta pradės minėti Dainų šventės 90-metį liaudiškais raštais išmargintame Kauno Dainų slėnyje, kur 1924 metais įvyko pirmoji Lietuvos Dainų diena.
Geriausi šalies chorai istorinėje vietoje prisimins anuomet dainuotas melodijas, per dirigentų rankas keliaus pirmųjų lietuviškų dainų švenčių rengėjo bei sielos kompozitoriaus, chorvedžio, vargonininko Juozo Naujalio batuta.
Šiemet jubiliejaus proga verta prisiminti ir tai, kad jau dešimtmetį Lietuvos, Latvijos bei Estijos dainų ir šokių švenčių tradicija yra įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo šedevrų sąrašą, o šis pripažinimas užtikrino švenčių tęstinumą.
Dainų ir šokių neužtenka
„Nebūtų Dainų šventės – neturėtume Lietuvoje tiek chorų“, – neabejojo Dainų dienos kūrybinės grupės vadovas Vytautas Miškinis, nuo 1980-ųjų diriguojantis dainų šventėse. Šiemet maestro batutai paklus 350 chorų.
Per savo ilgametę praktiką maestro patyrė, kad lietuviai nėra taip prisirišę prie senųjų chorinių tradicijų kaip latviai ar estai. Anot jo, mes labiau linkę eksperimentuoti ir išbandyti naujoves, ne taip mėgstame liaudies dainas.
„Estai nesuka galvos dėl repertuaro – dainuoja vis tą patį. Jei mes sumanytume eiti tokiu keliu, publika išsilakstytų, - juokėsi maestro. – Lietuviams šventėje neužtenka vien dainų ir šokių, kaip kaimynams.“
Režisierė tryško idėjomis
Vis dėlto šiemet norėta atsigręžti į liaudies dainą ir dainavimą a cappella (be instrumentų pritarimo) – šis repertuaras bus gausesnis nei paprastai. Tad rengėjams teko pasukti galvą dėl šventės intrigų.
Net septyniems kompozitoriams buvo užsakyti nauji kūriniai. Tiesa, programai tiko tik du – Algirdo Martinaičio „Šalis mana“ ir Vytauto Miškinio „Mano gimtinė“ . „Rašyti įdomiai ir paprastai – be galo sudėtinga“, - aiškino Dainų dienos vadovas.
Tačiau publikai nuobodžiauti neteks. Į dainininkų būrį įsilies Dainiaus Pulausko vadovaujama LRT grupė, folkroko kolektyvas „Žalvarinis“, vokalinis ansamblis „Quorum“, Gytis Paškevičius, Veronika Pavilionienė.
„Dainų dienos režisierė Edita Mildažytė sumanė tiek atrakcijų, kad teko pažaboti jos vaizduotę – juk publikai renginyje reikės ne tik žiūrėti, bet ir klausytis“, - dėstė V.Miškinis.
Be to, klausytojų dėmesio sieks ir režisierius Juozas Javaitis – jis improvizuos didžiuliame Vingio parko ekrane.
Didelis iššūkis reginio kūrėjams bus Dainų dienos kulminacija, kai publika ir artistai, susiėmę už rankų, trauks „Tautišką giesmę“. Mat tai turės įvykti nei anksčiau, nei vėliau - 21 val., kai šventė greičiausiai nebus pasibaigusi.
Giesmė sujungs viso pasaulio lietuvius ir šiemet ji bus skirta Baltijos kelio 25-mečiui.
Tautiškai puošis visi
„Latvių ir estų dainų šventės nėra tokios spalvingos kaip mūsiškės – mes einame savo keliu“, - tvirtino V.Miškinis.
Šventė šiemet kvies net į dvylika įvairaus žanro renginių. Greta tradicinių Ansamblių vakaro, Šokių dienos, pučiamųjų instrumentų bei kanklių muzikos koncertų, Dainų dienos pirmą kartą prie Valdovų rūmų šurmuliuos vaikų tautinių amatų miestelis.
Bernardinų sode ir pilių teritorijoje vaidins suvažiavę iš visos Lietuvos mėgėjų teatrai – pirmą kartą bus surengta Teatro diena „Dyvų dyvai“. Ji skiriama Kristijono Donelaičio jubiliejui, tad artistai – nuo šešiamečių iki 90-mečių – skaitys rašytojo eiles, vaidins pasakėčias ir „Metų laikus“.
Anksčiau pavydėdavome kaimynams pasididžiavimo savo tautiniu kostiumu, o nuo šių metų tautiškai puošimės visi ir savo šventėje – bent jau liepos 6-ąją, kai pirmą kartą Lietuvoje bus minima Tautinio kostiumo diena.
Tądien įvairių Lietuvos regionų tautiniai kostiumai bus demonstruojami ir ant Vingio parko estrados pakylos. O liepos 4-ąją rengėjai pakvies į teatralizuotą baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymą Valdovų rūmų kieme.
Tai bus madų, šokio, poezijos ir muzikos šventė. Joje dalyvaus choras „Brevis“, geriausi Lietuvos šiuolaikinio šokio atlikėjai, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
Neliks nuskriausti net tie, kurie neįstengs įsigyti nei tautinio kostiumo, nei jo detalės. Šventės metu Katedros aikštėje veiks specialus fotoveidrodis, kuris leis virtualiai „pasimatuoti“ tautinius apdarus.
Švenčia ir latviai
Kitaip nei visada pasipuoš ir šventės dirigentai – jiems taip pat siuvami tautiniai kostiumai. Kaunas šiuo atžvilgiu neatsilieka nuo Vilniaus.
„Turėsiu progą pasirodyti šiuo apdaru ir Latvijoje“, – džiaugėsi V.Miškinis.
Mat latviai tuo pačiu metu pradeda savąjį dainų švenčių maratoną: iš pradžių jie burs Baltijos šalių studentų kolektyvus, o po savaitės pakvies į Pasaulio chorų varžybas, kurių svečiams dar bus surengta parodomoji dainų šventė. Toje šventėje, diriguojami V.Miškinio, latviai lietuviškai trauks „Kur giria žaliuoja“.
Šventei renkitės jau dabar
Prekybos centre “Akropolis” jau galima įsigyti Dainų šventės atributikos, suvenyrų ir aksesuarų. Tai – specialiai šventei sukurti suvalkietišku raštu puošti marškinėliai ir kojinės, tautine juostele puoštos skrybėlės, austiniai tautiniais raštais padabinti maišeliai, sagė, kepurėlė, puodelis, atšvaitas. Visa tai ir dar daugiau gaminių nuo liepos 2-osios bus galima įsigyti ir Dainų šventės palapinėje Katedros aikštėje.
Suskubus dar galima įsigyti bilietų į Baltų genčių kostiumų pristatymą Valdovų rūmų kieme (80-120 Lt), į pučiamųjų orkestrų koncertą Kalnų parke (20-60 Lt) ir Šokių dienos 12 val. koncertą Lietuvos futbolo federacijos stadione (10-100 Lt). Į Dainų dieną Vingio parke liko apie 300 sėdimų vietų (20-80 Lt), stovimos bus nemokamos.
