Ėmėsi dešimtmečių projekto
Šiuo metu pasaulyje gyvuoja bene 60 įvairių flamenko stilių. Religinės flamenko dainos, ispaniškai vadinamos „saetas“, – vienas populiaresnių. Yra „saetas“ repertuaro, skirto specialiai Šv.Kalėdoms, Didžiajai savaitei, kitoms religinėms šventėms.
Flamenkas formavosi, veikiamas II-XI a. bizantiškosios liturgijos, o religiniai tekstai visais laikais buvo svarbus flamenko kūrėjų įkvėpimo šaltinis.
Tačiau C.Pinana – bene pirmasis flamenko dainininkas, užsimojęs prisiliesti savo kūryba prie trijų didžiųjų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo – palikimo. Ispanija kadaise buvo tikra kultūrų ir religijų kryžkelė, o flamenkas gimė iš kultūrų mišinio.
Pernai brolių Pinanų koncerte Valdovų rūmų kieme išgirdome įdomų flamenko ir arabų muzikos lydinį. Dainininkas tąkart aiškino, kad arabiškos šaknys flamenkui yra svarbiausios. Mat flamenkas – Pietų Ispanijos, kur VII amžiuje viešpatavo arabai, muzika.
Savąją sakralinio flamenko trilogiją Curro pradėjo dar prieš keliolika metų kūriniais pagal islamiškoje Mursijoje gimusio viduramžių mąstytojo Ibn Arabi tekstus.
Koncertas nevirto pamaldomis
Praėjusį sekmadienį Vilniaus universiteto botanikos sode išgirdome Pinanų „Flamenko mišias“ („Misa Flamenca“) XVI a. ispanų mistiko, katalikų šventojo San Juano de la Cruzo tekstais.
Nei pasaulio futbolo čempionatas, nei lietus nesulaikė namie Pinanų gerbėjų – neįprasto kūrinio klausėsi apie 2000 žmonių. Broliai pripažino, kad tokia gausi auditorija flamenko koncertuose – nedažnas reiškinys.
Jausmingas Curro balsas nardino publiką į meditaciją, atgailą, net į religinę esktazę. Tačiau koncertas nevirto pamaldomis po atviru dangumi. Muzikantai papildė programą ir nuotaikingais kūriniais, leidusiais sublizgėti Carloso virtuoziškumui.
Be to, mišioms autoriai suteikė akademinį prieskonį, įtraukę į atlikėjų kompaniją greta perkusininko (Miguelis Angelas Orengo) klasikinį styginių kvintetą, kuris kūrinyje neimprovizuoja, nors atlieka ritmiškai sudėtingą partiją.
Ji buvo patikėta jauniems lietuvių muzikantams – smuikininkei Ingai Kuizinaitei, altininkui Tomui Savickui, violončelininkui Tomui Jakštui ir kontrabosininkui Dainiui Rudvaliui. Vadovaujami ispanų smuikininko Armando Garcios, lietuviai darniai įrėmino brolių improvizacijas, be kurių flamenkas neįsivaizduojamas.
Kuria tai, kas patinka
Smalsu būtų išgirsti Lietuvoje ir Curro kūrinius XI a. sefardų (Ispanijos žydų) mistiko Ibn Gabirolio tekstais, neseniai įamžintus albume. Ispanų viduramžių literatūros bei filosofijos genijumi vadinamas Ibn Gabirolis padarė didelę įtaką vėlesniems ispaniškojo islamo bei krikšionybės mąstytojams.
C.Pinana įdainavo į albumą Ibn Gabirolio poemą „Sužeista siela“ bei sefardų romansų, taip užbaigdamas sakralinio flamenko trilogiją. „Aš įrašinėju tik tai, kas mane domina“, – prisipažino dainininkas, išleidęs jau septynis autorinius albumus. Ankstesnysis, skirtas kalnakasių flamenko dainoms, vadinamoms „cante minero“, buvo pripažintas Metų albumu bei geriausiu flamenko leidiniu Ispanijoje.
Pinanų gimtoji Mursija garsėja būtent „cante minero“ tradicijomis. Mursijoje rengiamas svarbiausias pasaulyje šio stiliaus flamenko kūrybos festivalis. Pirmuoju jo laureatu 1961-aisiais tapo Curro ir Carloso senelis, vėliau geriausiais buvo pripažinti ir abu broliai.
Tad Pinanoms dar yra ką parodyti Lietuvoje.
