Pasak jo, S.Parulskio pjesė, net ir išversta į anglų kalbą, liudija, kad lietuvių rašytojas – tikras žodžio kalvis ir dramaturgijos meistras. „Šis dramaturgijos perlas, narpliojantis universalias, provokuojamas, dėmesį prikaustančias temas, parodė, kaip vyras ir moteris gyvena kartu iš tiesų nesidalindami savo gyvenimu ir kaip vaizduotėje vyksta tikresnis gyvenimas nei realybėje“, – rašė kritikas.
S.Parulskio pjesėje „Nesibaigianti vienatvė dviem“ pasakojamos penkios heteroseksualios meilės istorijos. Porų dialogai vyksta tiek tikrovėje, tiek vaizduotėje. Tiek šis, tiek kiti S.Parulskio stiliaus triukai, pasak P.Mahasarinando, pjesės skaitytojus ir spektaklio žiūrovus verčia įtempti dėmesį ir nuolat spėlioti, kur tas vyras ir moteris yra, kas jie tokie, kas juos sieja, kas jiems gali atsitikti ir ar tai, ką matome, yra fantazija ar tikrovė.
„S.Parulskis atskleidžia tiesą tik pažaidęs su mūsų vaizduote“, – teigė P.Mahasarinandas.
Apžvalgininkui užkliuvo tiek kai kurie vaidybos, tiek režisūros aspektai. Jam nepatiko, kad visus personažus vaidinusiems aktoriams – Bankoke gimusiai, Anglijoje studijavusiai Pattarasudai Anuman Rajadhon ir Anglijoje gimusiam, Bankoke gyvenančiam Jamesui Laverui – pritrūko tikros „aktorinės kovos“. „Man norėjosi, kad skirtingų personažų žodžiai būtų tariami bent šiek tiek kitokiu tempu ir tonu. Tuo tarpu Pattarasudos Anuman Rajadhon tempas visada buvo greitesnis už J.Lavero, nepaisant to, kurią iš personažų porų jie vaidino“, – svarstė P.Mahasarinandas.
Kritikui nepatiko ir daugiau dalykų. „Lietuvių režisierė Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis greičiausia manė, kad kai kurių pjesės detalių Bankoko publika gali nesuprasti. Todėl programėlėje buvo surašytas labai detalus pjesės atpasakojimas ir įdėta daug svarbių citatų. Visa tai perskaičius prieš spektaklį šiek tiek sumažėjo spektaklio žiūrėjimo malonumas.
Be to, režisierei, be dviejų pagrindinių aktorių, dar prireikė penkių studentų, kurie ne tik stumdė dekoracijas ir padėjo aktoriams persirengti, bet ir vaizdavo bare šokančias poras, skleidė skirtingas scenas atskiriančius garsus. Visa tai geriau būtų likę mūsų vaizduotei, nes šiuo atveju Bankoko publika arba per anksti sužinodavo per daug, arba nebuvo priversta įtempti savo vaizduotės, kaip kituose šios pjesės pastatymuose. Šis režisūrinis sprendimas kontrastavo su sumaniu E.Šimkevičiūtės-Kulvelis dekoracijų ir erdvės naudojimu“, – rašė P.Mahasarinandas.
Spektaklis Tailando sostinėje buvo rodomas anglų kalba be subtitrų dviejose skirtingose nedidelėse erdvėse, kuriose publikos ir aktorių neatskiria griežta scenos riba. Pjesę į anglų kalbą išvertė Aivaras Mockus.
S.Parulskio pjesę „Nesibaigianti vienatvė dviem“ pastačiusi E.Šimkevičiūtė-Kulvelis į Tailandą atvyko prieš pusantrų metų. 1986 metais Skuode gimusi lietuvė studijavo Klaipėdos universitete ir Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau ji Vietname dirbo teatro mokytoja. Galiausiai persikėlė į Tailandą.
„S.Parulskio pjesę pirmąsyk perskaičiau maždaug prieš penkerius metus. Ją kasmet vis paimdavau į rankas. Kiekvienąsyk joje rasdavau ką nors nauja. Galbūt pjesės pagrindinė tema – vyro ir moters santykiai – man darėsi vis svarbesnė“, – Tailando žiniasklaidai apie pasiryžimą statyti S.Parulskio pjesę kalbėjo lietuvė režisierė.
