Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Maskvos J.Vachtangovo teatre dirbantis R.Tuminas serga onkologine liga ir birželį buvo gydomas Tel Avivo ligoninėje Izraelyje.
Žinios apie onkologinę ligą „Lietuvos rytui“ režisieriaus žmona Inga nepatvirtino. Pats R.Tuminas apie pastaruoju metu jį kamuojančius negalavimus kalbėjo paslaptingiau nei apie gyvenimo aistrą – teatrą.
„Dėl savęs nutariau nekovoti, nes panašios kovos beprasmiškos. Žmonės išleidžia galybę pinigų, net butus praranda, bet galas tas pat. Kovoti – ne, bet nepasiduoti – taip.
Gyvenime ir šiaip nereikia kovoti, svarbiausia – nepasiduoti. Taip ir teatre. Aš vis sakau: konfliktai, kova – kaip ir dramaturgijoje – ne tiek svarbu. Žmogus privalo nepasiduoti“, – „Lietuvos rytui“ sakė R.Tuminas.
– Ar jūs vienas atsakote už Druskininkuose antrą kartą vykstančio festivalio „Vasara“ meninę programą?
– Pernai tik dalį programos atrinkau. Daugiausia orientavausi į žvaigždes, susijusias su spektakliais.
Šįmet po „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjeros Maskvoje ėmiausi šio festivalio programinės veiklos. Buvo suformuotas tikrai geras repertuaras. Žinoma, ribojo kai kurių spektaklių formatas.
Festivalis negavo finansavimo iš Lietuvos. Dėl to teko kalbėtis su Rusijos teatro sąjungos pirmininku Aleksandru Kaliaginu, su „Auksinės kaukės“ rengėjais, su kultūros ministru apie galimybę palaikyti tuos teatrus, kurie verti dėmesio.
Bet įvykiai pakrypo kita linkme, repertuaras pradėjo tiesiog byrėti. Ir aš subyrėjau, susirgau. Pamečiau kontrolę ir net nenorėjau daugiau galvoti apie teatrą.
– Bet jus visai sėkmingai pavaduoja duktė Gabrielė, ar ne?
– Ji norom nenorom įkliuvo į šį festivalį. Dabar mano kiek kitas režimas, susijęs su gydymu, tuo labiau kad per daug bendrauti neleidžiama. Tik padėti, prižiūrėti.
Kuo toliau, tuo labiau Gabrielė įsivelia į festivalio ritmą, reikalus, rūpesčius. Taip, ji tapo tikra mano pavaduotoja.
Turbūt reikia tęsti šio festivalio tradiciją. Net ir pasaulyje vykstant tikrai beprotybei, kai tiek daug karo, kai žmonės vėl veržiasi kariauti. Lyg žūtų ne jie, o kas nors kitas, lyg nuo to kentėtume ne mes, ne mūsų vaikai, anūkai.
Taip drąsiai per karą gyvename, kad norisi sušukti kūrybine kalba: „Na, nustokite pagaliau, grįžkite prie filosofų, puikių rašytojų, grįžkite prie vertybių, šviesos, harmonijos ir meilės, kurią skleidė visi genijai, daugeliui ataušinę protus!“
Dabar vėl pamirštame kultūrą, todėl jos sklaida turi būti didžiulė. Man džiugu, kai mažuose miestuose vyksta festivaliai – muzikos, teatro. Kai jaunimas atranda veiklos nišą kaimelyje, miestelyje ir ten išskleidžia savo kūrybingumą. Tai labai gražu. Pasaulį reikia gražinti, harmonizuoti.
– Druskininkuose, labiau nei mūsų pajūryje, vyrauja rusakalbė publika. Kaip jūs tai vertinate?
– Tai normalu. Aš dažnai juokauju, kad reikia mesti visus bandymus ką nors gaminti, daryti ir reikia visur steigti SPA.
Pristeigti kaip degalinių. Visuose miškuose.
Reikia domėtis tik sveikata: žiemą – savo, o vasaras atiduoti svečiams iš artimų ir tolimų kraštų. Uždirbame vasarą, o žiemą tuo patys naudojamės.
Mūsų kurortuose rusakalbių atvykėlių visada buvo nemažai.
Į juos atvyksta daug žydų, kažkada emigravusių iš Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos.
Kai kurortai atsigavo, jie tapo labai brangūs, tad lietuviams jais belieka daugiau naudotis žiemą.
Nemažai garsių kitataučių dirbo tuose pačiuose Druskininkuose. Tarp jų – garsūs gydytojai. Kai neseniai teko būti Tel Avive, kad ir kaip būtų keista, vieni iš rusiškai kalbančių gydytojų pasakojo, kaip jų vaikai studijuoja Kauno medicinos universitete, stažuojasi kur nors Italijoje, grįžta į Izraelį ir tęsia savo profesinę veiklą.
– Galbūt artimiausiu metu ruošiatės statyti spektaklį Vilniaus mažajame teatre?
– Su Mažuoju teatru reikia ką nors daryti.
Vargu ar padės vienas spektaklis – jei atvykčiau ir sukurčiau tai, ką aš jau tikrai žadu ir kaltas dėl to esu.
Kai pernelyg užleisti reikalai, ar gali vienas spektaklis viską išgelbėti, padėti?
Teatre reikia būti.
Druskininkuose vieną festivalį pakeitė kitas
* Druskininkuose prieš keletą metų nutrūko O.Koršunovo teatro rengtas festivalis. Vietoj jo pastaruosius dvejus metus čia vyksta tarptautinis R.Tumino teatro festivalis „Vasara“, kurio šeimininkai – SPA „Vilnius“ ir „Eglės“ sanatorija.
* Festivalis prasidėjo liepos 11-ąją ir truks iki rugpjūčio 9-osios. Jo programoje – 22 renginiai. Pristatomi spektakliai iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Izraelio ir Lietuvos.
* Kad festivalis „Vasara“ vyktų daugiau ar mažiau sėkmingai, stengiasi ne tik R.Tuminas, bet ir Druskininkų festivalio rinkodaros direktoriai E.Briedys ir E.Rukšėnaitė, pagrindinis šio festivalio idėjos generatorius V.Trinkūnas, maskvietis režisierius O.Jefremovas.
