Viešnia džiaugėsi, kad jos nuogastavimai nepasitvirtino. Ghalia dainos ir improvizacijos įkaitino lietuvių publiką. Atlikėja palygino Valdovų rūmų klausytojus su emocingais arabais, kurie kviečia G.Benali koncertuoti itin dažnai.
Tačiau šį kartą 46 metų dainininkei, kompozitorei ir šokėjai teko ypatingas vaidmuo – įlieti savo meną į senosios muzikos meistrų teatralizuotą programą. Valdovų rūmuose pirmadienį skambėjo belgų grupės „Zefiro torna“ ir vokiečių vokalinio ansamblio „Vocalconsort Berlin“ atliekami, biblinės „Giesmių giesmės“ įkvėpti Vakarų Europos autorių nuo viduramžių iki baroko įvairių žanrų kūriniai bei G.Benali kūryba ir tradicinės arabų dainos.
Ir solistei, ir ansambliams bei publikai tai buvo nauja patirtis. Erotiškos meilės poezijos sukeltos emocijos apgaubė Valdovų rūmų menę nekasdieniška aura. Atlikėjai pasakojo įsimylėjėlių istorijas ne tik muzikuodami, bet ir vaidindami, dainuodami iš įvairių salės vietų ir net – iš koridoriaus.
G.Benali rytietiškos melodijos ir šokis atgaivino melancholišką senosios muzikos popuri kaip pikantiškas prieskonis. Solistė improvizavo pagal viduramžių mistikės Hildegard von Bingen kūrybą, padainavo IX amžiaus Irake gimusią arabišką dainą ir daug savo pačios kūrinių pagal šiuolaikinių jaunų arabų poetų tekstus.
„Rytuose mes ir dabar išgyvename meilę, ilgesį, laimę aistringai kaip bibliniai herojai. Europoje to jau nebėra“, – kalbėjo dainininkė.
G.Benali nėra profesionali muzikė – ji diplomuota grafinio dizaino specialistė. „Dainuoti išmokau stebėdama publiką, – atskleidė atlikėja, turinti daugybę gerbėjų Egipte, Tunise, Belgijoje ir kitose Europos šalyse. – Supratau, kad klausytojus galiu paveikti emocijomis – juk joms suprasti nereikia žodžių. Išmokau rodyti emocijas iš vakariečių. Mano kultūroje tai neįprasta, todėl arabus mano dainavimas stebina“.
Anot G.Benali, jos publika visur skirtinga: tunisiečiai – mandagūs, egiptiečiai – emocingi, vokiečiai jos muzikos klausosi filosofiškai, olandai – kaip roko, o prancūzai apskritai nesiklauso. Lietuvos publika charizmatiškajai solistei ir puikiems senosios muzikos atlikėjams plojo stovėdami.
Per dvi savaites „Banchetto musicale“ surengs dar ne vieną muzikinę kelionę iš Vakarų į Rytus ir atgal, suteikdamas klausytojams retą progą atskleisti krikščioniškos, žydų ir islamo muzikos panašumų. Mat šiemet festivalis skiriamas Osmanų imperijos, Lenkijos karalystės ir LDK taikos sutarties pasirašymo 600-osioms metinėms.
Pasak „Banchetto musicale“ meno vadovo Dariaus Stabinsko, tai pirmasis šio festivalio istorijoje tokio užmojo bandymas sugretinti Rytų ir Vakarų kultūras. Vadovas negalėjo išskirti nė vieno projekto kaip itin vertingo – jo nuomone, visi jie ypatingi, o jų atikėjai – savo srities pasaulinės žvaigždės.
Publikos laukia dar septyni koncertai. Šį ketvirtadienį Gintauto Venislovo ir D.Stabinsko vadovaujami choras ir konsortas „Brevis“ (Lietuva, Lenkija, Vokietija) pakvies pakeliauti po XVII a. Italijos ir Zigmanto Vazos dvarus klausantis to meto madrigalų. Koncertas vyks Valdovų rūmuose.
Sekmadienį Šv.Kotrynos bažnyčioje Ispanijos kolektyvas „Zejel“ prikels Iberijos pusiasalyje skambėjusias Andalūzijos arabų, turkų ir sefardų melodijas.
