78 metų maestro Z.Mehta su Izraelio filharmonijos orkestru neseniai koncertavo Tel Avive gaudžiant „Hamas“ pabūklams. Palestiniečių šalininkai bandė sužlugdyti jo pasirodymą Londono festivalyje „BBC Poms“, protestavo prieš koncertus Niujorke ir Los Andžele.
Kašmyre maestro ir jo diriguojamą kolektyvą policija saugojo nuo musulmonų separatistų.
Indijoje gimusio Z.Mehtos gyvenimas niekada nebuvo ramus. Jau 45 metus jis vadovauja Izraelio orkestrui – sutiko būti jo meno vadovu iki gyvos galvos, su šiuo kolektyvu surengė jau daugiau kaip 3000 koncertų, kartais rizikuodamas gyvybe.
„Aš esu Izraelio draugas ir didžiuojuosi galėdamas būti su jo žmonėmis pavojingose situacijose. Jau pripratau prie jų“, – neslėpė maestro, kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ telefonu iš savo namų Los Andžele. Mat Izraelio filharmonijos orkestras susikūrė kaip protesto akcija.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse jį subūrė Lenkijos žydas Bronislawas Hubermanas, sukvietęs į Tel Avivą iš visos Europos nacių persekiojamus tautiečius muzikantus ir taip išgelbėjęs jiems gyvybę.
Kolektyvas debiutavo 1936-aisiais (tais metais gimė ir Z.Mehta) kaip Palestinos orkestras. Jo pirmąjį koncertą dirigavo italų maestro Arturo Toscanini. Didelį pėdsaką orkestro biografijoje paliko JAV muzikos legenda Leonardas Bernsteinas, dirbęs su orkestru daugiau kaip 40 metų.
Bet indo Z.Mehtos indėlis į šio kolektyvo istoriją – išskirtinis.
– Kodėl taip mylite Izraelį? Juk nesate žydas? – paklausiau Z.Mehtos.
– Prisirišau prieš šios šalies ir puikaus jos orkestro. Izraelio filharmonijos kolektyvas yra vienas geriausių pasaulyje, o Izraelis garsėja savo meno ir mokslo laimėjimais.
Kiek nuostabios muzikos pasauliui davė Izraelio smuikininkas ir dirigentas Pinchas Zukermanas, maestro Danielis Barenboimas, daugelis kitų šalies menininkų! Visi žino Tel Avivo ir Jeruzalės universitetų lygį.
Tiesa, šiomis dienomis Izraelis nėra pati populiariausia valstybė. Jis turi daug problemų, yra kritikuojamas dėl savo politikos ir užsienyje, ir šalies viduje. Duodamas interviu Izraelio laikraščiams aš taip pat neslepiu savo kritinių pažiūrų.
– Ar nebijote, kad tai gali atsirūgti jums ir jūsų vadovaujamam orkestrui?
– Izraelyje nėra diktatūros – tai viena demokratiškiausių Artimųjų Rytų valstybių, joje užtikrinta visiška žodžio laisvė.
Įsitikintumėte tuo paskaičiusi, ką apie šalies valdžią rašo Izraelio laikraščiai.
Sirijoje šitaip atvirai reikšti savo pažiūras būtų neįmanoma.
– Manote, kad menininkai negali išvengti politikavimo?
– Tokioje šalyje kaip Izraelis – ne. Aš, pavyzdžiui, tikiu, kad galiu prisidėti švelnindamas įtampą tarp žydų ir palestiniečių. Nenuvertinu muzikos galios.
Prieš septynerius metus įkūriau muzikos mokyklą arabų vaikams prie sienos su Gazos Ruožu. Šiandien klasikinės muzikos joje mokosi daugiau kaip du šimtai arabų.
Tikiuosi, po kelerių metų arabai gros ir Izraelio filharmonijos orkestre, nes tarp minėtos mokyklos absolventų yra daug talentų - dabar jie tęsia muzikos studijas Tel Avivo universitete.
Nemanau, kad orkestre dėl to kiltų problemų. Izraelio žydai ir arabai sugyvena gana taikiai.
Izraelyje jaučiuosi saugus – savo piliečius ši šalis gina. Dabar noriu parodyti pasauliui Izraelio privalumus.
Todėl svarbu daug gastroliuoti su Izraelio filharmonijos orkestru. Mes grojame visur – pirmą kartą atvyksime ir į Lietuvą. O po Europos turo žadame apkeliauti visą Rytų Aziją – nuo Singapūro iki Japonijos.
– Kaip jums pavyksta išlaikyti aukštą orkestro lygį sudėtingais laikais?
– Izraelio filharmonijos orkestre groja puikūs muzikantai. Jį labai sustiprino emigrantai iš buvusios Sovietų Sąjungos – Vilniaus, Rygos, Maskvos ir Sankt Peterburgo, pakeitę išėjusią pirmąją kartą. Pusė orkestro kalba rusiškai.
Keli išeiviai iš Lietuvos atvyks ir į šias gastroles.
Tačiau daugiausia orkestro artistų yra gimę jau Izraelyje. Dabar 95 procentus muzikantų sudaro izraeliečiai.
Be to, atsivešiu į Vilnių čia gimusį savo geriausią draugą iš Indijos Yusufą Hamiedą. Jis – svarbiausios indų farmacijos kompanijos prodiuseris, nebuvo gimtinėje nuo gimimo. Yusufo mama buvo žydė, o tėvas - Indijos musulmonas.
– Jūs pats palaikote ryšius su gimtine?
– Indijoje koncertuoju. Neseniai surengėme koncertą Kašmyre, nors vietos islamistai stengėsi jį sužlugdyti. Bet mus parėmė Indijos ir Kašmyro valdžia.
Be to, aš esu įkūręs mokyklą Mumbajuje, kad indų vaikai galėtų mokytis klasikinės muzikos. Mokyklą pavadinau savo tėvo Mehli Mehtos (smuikininkas ir Mumbajaus simfoninio orkestro įkūrėjas. – Red.) vardu. Beje, Indijoje Vakarų klasika mėgstama.
– Beveik tris dešimtmečius esate ištikimas ir Florencijos operai, nors girdime, kad italai laidoja savo operos teatrus?
– „Teatro Maggio Musicale Fiorentino“, kurio orkestrui vadovauju, dar nežlugo, nors jo situacija sudėtinga – kovojame dėl išlikimo. Bet turime naujus operos rūmus, sėkmingai rengiame kasmetį festivalį. Šį mėnesį pradėsime naują sezoną.
Italijoje aš dažnai susitinku su V.Urmana. Ji ten labai populiari. Kartu rengėme „Trojėnus“ Florencijoje, „Medėją“ Valensijoje.
Kitąmet Violeta dainuos Izoldą mano diriguojamame spektaklyje Neapolyje.
V.Urmana – didi artistė, labai ją myliu. Pažįstu ją dar nuo Bavarijos valstybinės operos studijos laikų – Violeta tobulinosi studijoje, o aš vadovavau Miuncheno teatrui. Pakviečiau ją pirmą kartą dainuoti Vienos operoje. Esu laimingas, kad Violeta dainuos su mumis Vilniuje.
– Jūs nuolat diriguojate Vienoje, Berlyne, Niujorke.
Netrukus pakeisite šviesaus atminimo Loriną Maazelį koncerte su Miuncheno filharmonijos orkestru ir prie „La Scala“ teatro dirigento pulto.
Kaip jums pavyksta išlikti tokiam judriam?
– Tai paprasta: aš labai myliu savo darbą.
Pelnė pasaulio piliečio reputaciją
Z.Mehtos pirmasis mokytojas buvo jo tėvas M.Mehta, garsus Indijos smuikininkas ir Mumbajaus simfoninio orkestro įkūrėjas. Vėliau jis baigė Vienos muzikos akademiją.
1961–1967 m. maestro vadovavo Monrealio simfoniniam, 1962–1978 m. – Los Andželo filharmonijos orkestrams.
1961 m. Z.Mehta debiutavo su Izraelio filharmonijos orkestru, 1969 m. tapo jo nuolatiniu dirigentu, netrukus ir vadovu. 1981-aisiais priėmė orkestro pasiūlymą tapti vadovu „iki gyvos galvos“.
1978–1991 m. Z.Mehta vadovavo Niujorko filharmonijos orkestrui, 1998–2006 m. – Bavarijos valstybinei operai Miunchene.
Nuo 1985 m. jis vadovauja Florencijos operos orkestrui „Orchestra del Maggio Musicale Fiorentino“, iki šių metų buvo „Festival del Mediterrani“ Valencijoje prezidentas.
Z.Mehtai suteikti Vienos, Miuncheno ir Los Andželo filharmonijų orkestrų, „Teatro del Maggio Musicale Fiorentino“, Bavarijos valstybinės operos garbės dirigento titulai. Jis yra Florencijos ir Tel Avivo garbės pilietis.
Maestro nuopenai įvertinti Vienos filharmonijos orkestro Garbės žiedu, Japonijos „Praemium Imperiale“, JAV Holivudo šlovės alėjos žvaigžde, Vokietijos „Echo Klassik“, Indijos „Padma Bhushan“, „Padma Vibhushan“ ir „Tagore Award“, „Herbert-Batliner“ Europos instituto „Pro Arte Europapreis“ ir kitais apdovanojimais.
Z.Mehtos diriguojamo Izraelio filharmonijos orkestro ir V.Urmanos koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyks rugsėjo 18 d. 19 val. Jame skambės P.Ben-Haimo, W.A.Mozarto, R.Strausso, G.Verdi ir C.Saint-Saenso kūriniai. Bilietų kaina - 70-1000 Lt.
