Sekmadienį sostinės Šv.Kotrynos bažnyčioje ispanų ansamblis „Zejel“ pakvietė klausytojus pakeliauti po viduramžių Iberijos pusiasalį, kuriame sugyveno krikščioniškoji, islamo ir žydų kultūros bei religijos, klestėjo menai ir mokslas.
Senasis Iberijos muzikos paveldas ne kartą yra skambėjęs Lietuvoje, bet „Zejel“ jį interpretavo savaip.
Audė rytietiškus ornamentus
Koncerte atgijo tradicinė Andalūzijos, arabų, turkų ir sefardų muzika, miniatiūros iš seniausių viduramžių rinkinių, pasaulietinės bei Alachą šlovinančios giesmės.
J.M.Rubio ir Alvaro Garrido grojo ir pritarė Maroko dainininkei Iman Kandoussi rytietiškais instrumentais – santūriu, ūdu, ryla, įvairiais būgneliais ir kitokia perkusija. Jų melodijos priminė įmantrius rytietiškus ornamentus, kokius išraityti įmanoma tik improvizuojant.
Viduramžių muzikos atlikėjai susiduria su daugybe problemų: išlikę mažai šios muzikos rankraščių, o juose tik iš dalies senaisiais ženklais pažymėta, kaip ši muzika turi skambėti. Be to, pasaulietinė kūryba apskritai nebuvo užrašoma – keliavo iš lūpų į lūpas.
„Zejel“ muzika turi mažai bendra su senaisiais rankraščiais. Mes tęsiame liaudiškąją muzikavimo tradiciją“, – aiškino J.M.Rubio, grojęs keliais melodiniais instrumentais.
Jaučia ryšį su protėviais
Kas pasakytų, kaip skambėjo muzika Kastilijos ir Galicijos karaliaus Alfonso X dvare?
Alfonsas el Sabio (liet. Išmintingasis) garsėjo kaip menų ir mokslų globėjas, jam net priskiriama dainų rinkinio „Cantigas de Santa Maria“, kuris vadinamas Iberijos pusiasalio viduramžių muzikos antologija, tekstų autorystė.
Šį rinkinį daugelis senosios muzikos ansamblių interpretuoja europietiškai, o „Zejel“ pabrėžė jo arabišką koloritą.
Muzikantai taip pat pažvelgė į sefardų – senosios Ispanijos žydų – palikimą.
Mat viduramžių Iberija buvo arabiškas pasaulis – net aštuonis amžius visą pusiasalį valdė maurai, palikę didžiulį pėdsaką ne tik Ispanijos, bet ir visos Europos kultūroje.
„Mes siekiame perteikti to meto muzikos dvasią. Nesistengiame atkurti rankraščių – tai ją nužudytų.
Pasikliaujame savo intuicija, tariamės su senosios muzikos tyrinėtojais. Mums svarbu suvokti anuomet gyvenusių žmonių jauseną, tikslus, kūrinių atsiradimo motyvus“, – pasakojo J.M.Rubio.
„Ši muzika teka ir mūsų gyslomis. Neabejoju, kad tarp mano protėvių buvo įvairių kultūrų žmonių, nors esu šviesiaplaukis ir mėlynakis.
Andalūzija – didžiulis kultūrų katilas. Norime parodyti savo muzika, kad tos kultūros gyvavo greta ir veikė viena kitą“, – kalbėjo J.M.Rubio.
Arabiškos kultūros gūsis
24-us metus rengiamas senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ šiemet pirmą kartą Lietuvoje pristato arabiškojo pasaulio kūrybą, sugretina Rytų ir Vakarų kultūras.
Mat festivalio programa „Garsai iš Rytų ir Vakarų“ yra skiriama Osmanų imperijos, Lenkijos karalystės ir LDK taikos sutarties pasirašymo 600-osioms metinėms.
Staigmenų festivalyje nestinga. Atidarymo koncerte Valdovų rūmuose buvo galima palyginti, kaip meilės tema traktuojama Vakarų Europos senųjų autorių ir šiuolaikinių arabų kūryboje bei tradicijoje.
Tarp biblinės „Giesmių giesmės“ įkvėptų Vakarų Europos kompozitorių kūrinių nuo viduramžių iki baroko, atliekamų pripažintų Belgijos ir Vokietijos ansamblių, skambėjo savamokslės arabų dainininkės Ghalios Benali improvizacijos, taip pat dainos pagal jaunų dabarties poetų tekstus.
Vakar festivalis pakvietė pažvelgti į egzotiškus Rytų kraštus Europos baroko kūrėjų akimis – naują programą pristatė ansamblis iš Olandijos „Turcaria“. Jis įtraukė į savo programą nuo pat XVIII a. neatliktų kūrinių ir netgi bliuzą!
Tarp žemės ir dangaus
Rugsėjo 20-ąją skirtingų kultūrų dialogo temą festivalyje tęs Prancūzijos ansamblis „Gilles Binchois“, parengęs programą „Tarp žemės ir dangaus“. Muzikantai bandys atskleisti, ar yra kas bendra tarp krikščioniškosios ir islamo giedojimo tradicijos.
Vakarų viduramžių muzikos žinovo D.Vellard’o atliekamą viduramžių krikščionių muziką papildys marokiečių giesmininko N.Tahiro sufijų ir arabų Andalūzijos giedojimas bei kanūnu (rytietišku styginiu instrumentu) pritariančios graikės S.Labrapoulou muzikavimas. Koncertas vyks sostinės Šv.Ignoto bažnyčioje 18 val.
