Spektaklio „Savižudis“ premjera – su nuogąstavimų ženklu

„Visi supranta, kad šiais laikais cenzūra neįmanoma ir niekas nebando suvaržyti artėjančios premjeros ar jos atšaukti. Dėl to galime būti ramūs. Tačiau sulaukėme žodinių nuogąstavimų, ir visa tai įkaitina priešpremjerines nuotaikas“, – lrytas.lt sakė I.Ragelskienė.

Daugiau nuotraukų (1)

Milda Augulytė

Oct 15, 2014, 6:26 PM, atnaujinta Jan 27, 2018, 4:22 AM

Oficialių raštiškų įspėjimų teatras negavo, tačiau pirminė reakcija į būsimąjį spektaklį, pasak teatro literatūrinės dalies vedėjos Ingridos Ragelskienės, buvo perdėta.

„Visi supranta, kad šiais laikais cenzūra neįmanoma ir niekas nebando suvaržyti artėjančios premjeros ar jos atšaukti. Dėl to galime būti ramūs. Tačiau sulaukėme žodinių nuogąstavimų, ir visa tai įkaitina priešpremjerines nuotaikas“, – lrytas.lt sakė I.Ragelskienė.

 - Vis dėlto sklando gandai, jog teatrui buvo siūlyta pakeisti pjesės pavadinimą, kad afišose nebūtų žodžio „Savižudis“.

- Visuomenėje dabar išties daug įtampos - vien šią savaitę žiniasklaida pranešė apie paauglių bandymą žudytis ir savižudybę. Tokios žinios kelia nerimą ir susirūpinimą. Bet mes jaučiame atsakomybę ir visa, ką viešiname, labai apgalvojame, nenorime išprovokuoti jokių postūmių.

Pavieniai asmenys gal ir galėtų neadekvačiai sureaguoti į pavadinimą, bet pats spektaklis – visiška jo priešybė.

Pjesės tekstas yra gyvenimą teigiantis, apie norą gyventi, apie prasmės paieškas. Juk tam, kad suvoktum gyvenimo prasmę, reikia prieiti ribą, pasiekti ekstremalų tašką.

Bandysime įrodyti, kad ši XX a. pradžioje, 1928-aisiais, sukurta, tačiau sudėtingo likimo pjesė – autoriui gyvam esant ji nebuvo nei išspausdinta, nei pastatyta teatre – yra ir skaudi, ir intriguojanti, ir kelianti diskusijas.

– N.Erdmano „Savižudis“ Lietuvoje statomas ar tik ne šeštą kartą. Vadinasi, joje yra to, kas įvairiais laikotarpiais menininkams neduoda ramybės.

– Teatrui reikia skaudžių, įdomių, aštrių kūrinių. „Savižudis“ - dramatiška, šiurpiai juokinga, savo laiką ir sociumą išpreparavusi pjesė. Įdomu, kad ši ji kažkodėl scenoje atsiduria tam tikrais laikotarpiais. Antai Dalia Tamulevičiūtė ją pastatė 1999-aisiais, pirmosios krizės metais, kai visuomenėje taip pat buvo daug įtampos. Sugrįžimas tokių pjesių, tokių tekstų, matyt, yra simptomiškas.

– Ar manote, kad įtampos laikais jos automatiškai iššoka?

– Automatizmas – netinkama sąvoka. Manyčiau, kad menininkai yra ypač jautrūs, jie – sociumo nuotaikų seismografai, už kuriuos nieko tikslesnio nerasi. Tad ir mūsų teatro pasirinkimas kaip tik dabar statyti „Savižudį“ – apgalvotas ir sąmoningas.

Žinoma, nelinksma, kad artėja premjera ir mus pasiekia tokios liūdnos naujienos iš Lietuvos. Bet gal spektaklis bus proga dar kartą atvirai ir skausmingai pašnekėti apie šią problemą?

Per repeticijas surado netikėtų poteksčių

N.Erdmano komedijoje „Savižudis“ pasakojama, kaip komunaliniame bute su žmona ir uošve gyvenantis Semionas Podsekalnikovas, susiginčijęs su žmona dėl kepeninės dešros, nutaria nusižudyti. Žmona su uošve ir kaimynu bando jį atkalbėti, tačiau daug kam jo savižudybė pasirodo naudinga. Vienas jį įkalbinėja žudytis dėl visuomenės, kita – dėl jos, trečias – dėl meno, ketvirtas – dėl religijos. Apsukrus kaimynas jau renka pinigus laidotuvėms, bet S.Podsekalnikovas staiga suvokia, kad jam visiškai nesinori mirti. Jis susimąsto apie gyvenimą ir mirtį.

„Savižudis“ - viena žinomiausių sovietmečiu uždraustų pjesių ir vienas genialiausių rusiško humoro kūrinių, parašytas sovietų valdžios sušaudyto režisieriaus Vsevolodo Mejerholdo užsakymu.

1930-ųjų balandį įvyko „Savižudžio“ skaitymai Maskvos Dailės, rugsėjį – J.Vachtangovo teatruose. Jį net aštuoniolika mėnesių repetavo Konstantinas Stanislavskis, tačiau žiūrovai spektaklio taip ir neišvydo. 1980 m. Brodvėjuje spektaklį pagal šią pjesę režisavo Jonas Jurašas.

Anot S.Podsekalnikovo vaidmenį kuriančio aktoriaus Daumanto Ciunio, jo herojus – bedarbis, tinginys, apsuptas buities, įsuktas į populizmo idėjų sūkurį. Jis - savanaudiškas egoistas, bet kokiomis priemonėmis ieškantis sau geresnio buvimo, geresnės būties. Tik priežasčių, kodėl jis yra nevykęs, neieškantis savyje – dėl visko kalta aplinka. Groteskiškos kasdienybės ir buities scenos yra būdas kalbėti apie populizmo, ideologijų veikiamą visuomenę.

Spektaklio režisierės Gabrielės Tuminaitės teigimu, prieš statant spektaklį pirmiausia reikėjo įveikti abejones dėl pačios N.Erdmano pjesės.

„Iš pradžių skyrėme 10 dienų pasitikrinti, ar įveiksime 1928 metais sukurtą satyrinę pjesę. Repetuodami apčiuopėme jos aktualumą, teatrališkumą, nors išoriškai dirbtinai jos neaktualizuosime. Asmeniškai sau ypač piktdžiugiškai kūriau pirmą sceną – vyro ir žmonos nakties košmarą. Buvo labai juokinga. Pjesė „Savižudis“ iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti senstelėjusi - esama sovietinio humoro. Bet per repeticijas atradome netikėtų poteksčių, supratome, kad pjesė gerai sukonstruota", - pasakojo režisierė.

Muziką sukūrė kompozitorius Giedrius Puskunigis, dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė. Premjeroje vaidins aktoriai D.Ciunis, Indrė Patkauskaitė, Agnė Šataitė, Tomas Rinkunas, T.Stirna, Agnė Kiškytė, Tomas Klukas ir Artūras Dubaka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.