„Atsisakius neterminuotų darbo sutarčių teatruose bei juos pavertus viešosiomis įstaigomis, aktoriai netektų socialinių garantijų, o patys teatrai taptų komercinėmis įstaigomis“, – teigia teatralai.
Grupė teatralų, reaguodama į Kultūros ministerijos parengtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pataisas, penktadienį per spaudos konferenciją pristatė kreipimąsi, kuriame nurodoma, jog ministerijos parengtos pataisos leistų teatrų vadovams reorganizuoti teatrus į viešąsias įstaigas, nutraukti neterminuotas darbo sutartis ir sudaryti terminuotas.
Baiminasi, kad sutartys bus sudarytos tik su įstaigos vadovui parankiais aktoriais, neliks nuolatinių teatro trupių ir repertuarų, socialinių garantijų, o teatrai taps ne kultūros, bet pelno siekiančiomis organizacijomis.
„Kultūros ministerija, veikiama keleto suinteresuotų valdininkų, užsimojo sunaikinti Lietuvos profesionalųjį repertuarinį teatrą. Slapta nuo teatro bendruomenės parengtas naujas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas parankus absoliučiai teatrų vadovų vienvaldystei ir tokiai valstybei, kuriai kultūros politikos nebuvimas tapo norma“, – teigiama teatralų kreipimesi.
Kaip sakė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickis, įstatymo projektas numato galimybę sudaryti su aktoriais iki 5 metų trukmės terminuotą sutartį – jai pasibaigus, aktoriai būtų atleidžiami, o vadovybė neįsipareigotų su jais sudaryti naujų sutarčių, aktoriai neužsitikrintų jokių socialinių garantijų.
Žvelgdama į tokią perspektyvą dar jauna aktorė Toma Vaškevičiūtė purtė galvą ir sakė: jei įsigaliotų tokia tvarka, ji bandytų mesti aktorystę ir ieškoti kitos, patikimesnės veiklos.
„Toks įspūdis, kad mūsų valstybė ne kyla, o leidžiasi. Jeigu išlenda tokie projektai, vadinasi, valstybė nebegali išlaikyti teatrų, nors niekur pasaulyje rimti teatrai neišsilaiko be paramos“, – teigė aktorius Vytautas Rumšas.
Jis atkreipė dėmesį, kad siūlomas teatrų ir koncertinių organizacijų modelis primena tą, kuriuo vadovaujasi „Domino“ teatras, kurio spektakliuose pagal sutartis, beje, vaidina ne vienas repertuarinio teatro aktorius.
Neneigdami, kad turi mūsų teatro erdvėje turi būti ir tokių teatrų bei spektaklių, kuriuos žiūrovams siūlo „Domino“, teatralai vis dėlto nenorėtų viso teatro meno sutraukti iki pramogos. Ir, pavyzdžiui, Nacionalinio dramos teatro aktoriai tikrai nesiilgi laikų, kai teatrui vadovavo Adolfas Večerskis ir pagrindinėje šalies dramos teatro scenoje puotavo pelno lengvai duodančios komedijėlės.
Aktoriaus A.Bialobžeskio įsitikinimu, repertuarinių teatrų pertvarkymą į viešąsias įstaigas palankus tiems teatrų vadovams, kurie nori daryti versliuką, ypač dabar, kai dauguma teatrų remontuojami, rekonstruojami ir čia sukasi nemažai lėšų.
„Siekiama perskirstyti lėšas ir užvaldyti erdves. Vyksta rekonstrukcijos, yra geros patalpos. Gerai būtų priimti sau naudingus sprendimus ir, subūrus ištikimų žmonių būrelį, vykdyti kokią nors kultūros namų veiklą. Tokių pasiūlymų, tik kitų struktūrų, būta prieš gerus 20 metų: mes įkursime bordeliuką, o jūs čia galėsite pavaidinti“, - kalbėjo aktorius A.Bialobžeskis.
Antra vertus, dabartinė valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų sistema taip pat netenkina teatralų. Jų statusas – kaip valdininkų, o ne kūrybos žmonių. Skaičiuojamos darbo valandos, praleistos scenoje, o tai, kad didysis aktorių darbo krūvis – ne spektaklis, o pasirengimas jam, repeticijos, niekam nė motais. Be to, iš uždirbtų lėšų teatrai negali nė tušinuko įsigyti – visos lėšos turi pereiti biurokratinį mechanizmą, patekti į Kultūros ministerijos buhalteriją.
„Pagal dabartinį įstatymą mes galime „prasitrinti“ teatre iki penktos valandos, kaip daro ne vienas valdininkas, ir eiti namo, – juokėsi aktorius Vytautas Anužis, ką tik sukūręs įspūdingą Karaliaus Lyro vaidmenį Lietuvos rusų dramos teatre. – Po interneto erdvę jau klajoja visokios lentelės, kuriose suskaičiuota, kiek koks aktorius per metus pasirodė scenoje ir kiek tas pasirodymas kainuoja. Antai minima, kad Klaipėdos dramos teatre vienas aktorius vaidino tik dviejuose spektakliuose. Mums ne paslaptis, kas turimas galvoje. Tai – Vytautas Paukštė. Bet ar jo buvimas teatre beprasmis, ar jo patirties, patarimų, pačios asmenybės nereikia jaunajai aktorių kartai?“
Aktorius Arūnas Sakalauskas, tęsdamas šią temą, prisiminė, kaip būdamas jaunas mokėsi iš mūsų teatro grandų. O dabar vaidina jau su savo mokiniais, jie mokosi iš jo. Tas kartų perimamumas – viena repertuarinio teatro stiprybių.
„O kas liks iš teatrų repertuaro, spektaklių, jei kas kelerius metus bus keičiama visa trupė? – klausė V.Anužis. – O pagal naująjį įstatymą taip ir numatyta: teatro vadovą skiria darbdavys, šiuo atveju – Kultūros ministerija, o režisierius atsiveda savo trupę. Norima aktorių paversti klapčiuku, drebančiu dėl savo darbo vietos.“
Paklausti, ar norėtų, kad liktų tokia tvarka, kokia yra dabar, koks būtų optimalus Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų veiklos modelis, aktoriai nelabai galėjo atsakyti, ir tarsi pritarė, kad jį turėtų parengti specialistai. Dabar teatro bendruomenę itin žeidžia, kad Kultūros ministerija su kai kuriais reformos iniciatoriais viską daro slapta, už akių, be diskusijų ir geriausių variantų, palankių tiek teatro raidai, tiek patiems aktoriams, paieškos.
Kultūros ministerija penktadienį išplatintame pranešime savo ruožtu nurodo, kad terminuotos darbo sutartys galioja daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių teatrų, o įstatymo projektas nėra rengiamas slaptai - į darbo grupes įtraukti ir teatralai.
„Svarbu pabrėžti tai, kad kai kuriuose teatruose aktoriai per metus neturėdami nė vieno spektaklio gauna didesnius atlyginimus nei tie, kurių užimtumas per metus 100 procentų. Problema nėra nauja, apie tai kalbama jau daugiau nei 20 metų. Juo labiau klausimas nėra spendžiamas už uždarų durų – darbo grupėse rengiant įstatymą dalyvauja teatrų atstovai - tiek vadovai, tiek aktoriai. Prie kontraktinės sistemos perėjo praktiškai visi ES teatrai, taip pat Ukraina, kuri įstatymus pakeitė jau prieš 20 metų“, - tvirtina Kultūros ministerija.
Savo ruožtu teatralai reikalauja į įstatymo projektą rengiančią darbo grupę įtraukti „pripažintų teatro menininkų, praktikų ir kultūros analitikų. Taip pat ketinama lapkričio 10 dieną sušaukti nacionalinių ir valstybinių teatrų suvažiavimą, o neišbraukus iš įstatymo projekto diskutuotinų įstatymų nuostatų žadama rengti protesto akcijas ar net streikus.
Į aktorių nuogąstavimus penktadienį vidurdienį sureagavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, pranešė ELTA. Anot jo, teatrų reformą įvykdžiusioje Estijoje aktoriai uždirba dvigubai daugiau.
Š.Birutis atmeta aktorių nuogąstavimus dėl ministerijos parengtos nacionalinių ir valstybinių teatrų reformos, pagal kurią teatrai taptų viešosiomis įstaigomis, o su aktoriais būtų sudaromos terminuotos darbo sutartys. Anot jo, 25 metus gyvename ydingoje sovietinėje teatro sistemoje, kurią būtina keisti, kad aktorių darbo sąlygos būtų geresnės, o atlyginimai didesni.
Kultūros ministerijos duomenimis, Lietuvoje aktorius vidutiniškai uždirba 540 eurų, kai seniai teatro reformą įvykdžiusioje Estijoje šis skaičius yra dvigubai didesnis, Latvijoje – trečdaliu.
„Tikrai teatrai nebus uždaryti, tikrai aktoriai vaidins, spektaklių bus daugiau. 25 metus mes gyvename sovietinėje teatro sistemoje, visos valstybės seniai iš jos išėjo. Mes visą laiką išsigandę laikomės tos sistemos ir, matyt, tai yra vienintelė tokia sritis“, – teigia Š.Birutis.
Anot ministro, šiuo metu trūkumų yra labai daug – konkursą laimėjęs naujas teatro vadovas, atėjęs su savo vizija ir programa, negali jos įgyvendinti, kadangi atėjęs į teatrą randa neterminuotais darbo santykiais sudarytą trupę.
„Išeina taip, kad šiuo metu valstybiniuose teatruose turime apie 370 aktorių, tačiau per 400 aktorių yra kviečiama į spektaklius papildomai vaidinti ir tam praktiškai yra išleidžiamas antras biudžetas, tuo tarpu kada dalis aktorių užimti yra viename ar dviejuose spektakliuose per mėnesį, bet užtai gauna visą atlyginimą kaip už visą darbo krūvį“, – sako ministras.
Paklaustas apie aktorių nuogąstavimus, esą po reformos dalis jų neteks darbo ir neturės jokių socialinių garantijų, ministras teigė – vaidinantys aktoriai ir toliau vaidins.
„Visko gali būti, ką reiškia neteks? Jeigu žmogus nedirba, tai jis ne darbo neteks, o neteks darbo užmokesčio už tai, ko jis nedirba. Nei vienas žurnalistas, gydytojas ar bet koks kitas universitetinį diplomą turintis specialistas negauna užmokesčio, jeigu jis nedirba. Kiekvienam tai yra visiškai suprantamas dalykas“, – stebisi Š. Birutis.
Ministras užtikrino – finansavimas teatrams nemažės, todėl visos baimės, esą sumažės aktorių, yra nepagrįstos.
„Ta sovietinė sistema priveda prie to, kad aktoriai uždarbiauja televizijose. Be abejo, atlyginimai yra maži, ar jis vaidina ten 200 spektaklių, ar 2 spektaklius, vis tiek ta bazinė alga yra tokia, kokia yra, tai verčia gerus, paklausius, talentingus aktorius bėgioti kitur, kad užsidirbtų papildomus pinigus“, – teigia kultūros ministras.
Pasak Š. Biručio, teatrams virtus valstybės įsteigtomis viešosiomis įstaigomis, atsirastų galimybė lanksčiau apmokėti už darbą kūrybiniams darbuotojams, taip pat kaupti savo lėšas.
Ministro teigimu, dauguma aktorių reforma yra patenkinti.
„Įvairiai galima traktuoti. Gali būti tokie, kas iš tikro turi mažiau vaidmenų. Jie supranta, kad turėdami mažiau vaidmenų proporcingai mažiau uždirbs, o daugiau gaus turintys daugiau vaidmenų. Galbūt ateis gabus jaunimas. Aišku, konkurencija bus, kaip ir visose kitose srityse. Gal tos baimės tikrai verčia žmones imtis įvairių akcijų arba skambinti pavojaus varpais, bet nemanau, kad tai būtų pagrįsta ir teisinga“, – svarsto ministras.
Kultūros ministerijos duomenimis, 2013 m. iš 368 aktorių ir solistų, dirbusių dramos ir muzikiniuose teatruose, 105 yra nepakankamai užimti repertuare ir įstaigos spektakliuose dalyvauja nuo vieno karto per metus iki dviejų kartų per mėnesį.
