53 metų menininkė, daugelio konkursų prizininkė H.Kulenty – viena plačiausiai šiemet „Gaidoje“ pristatomų autorių. Festivalis pasirinko penkis jos darbus, du jau išgirdome. Įdomu, kad jie tapo staigmena pačiai kompozitorei.
Mat į simfoninį koncertą H.Kulenty atskubėjo tiesiai iš Varšuvos, bet Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras su austrų dirigentu Rolandu Freisitzeriu ir be jos susidorojo su Trečiosios simfonijos fragmentu.
Belgų ansamblio „Spectra“ kitam koncertui pasirinktas senas šios autorės trio „Crossing Lines“ buvo net išblėsęs iš jos atsiminimų. „Gerai suskambėjo! O kadaise šio kūrinio premjera Miunchene man nepatiko“, – įspūdžiais dalijosi H.Kulenty, pirmą kartą viešinti Lietuvos sostinėje.
Šiomis dienomis H.Kulenty muzika skamba ir Varšuvoje, bet ji nutarė atvykti į Vilnių. Kalbantis su kompozitore atrodė keista, kad ši trapi, smulki švelniabalsė moteris galėjo parašyti ir tokios aštrios, depresyvios muzikos, kokią išgirdome „Gaidos“ atidarymo koncerte.
– Ar Vilniuje pristatote reikšmingiausius savo darbus? – paklausiau H.Kulenty.
– Kūrinius rinkosi patys atlikėjai, išskyrus antradienį skambėsiančią kompoziciją akordeonui „E-motions“.
Ja norėjau parodyti naujesnės savo muzikos, be to, akordeonas – nepaprastų galimybių instrumentas, o jo virtuozas Eneszas Kubitas kruopščiai išstudijavo mano kūrinio partitūrą.
Likusieji du kūriniai – taip pat išskirtiniai, dažnai skambantys pasaulyje.
„GG Concerto“ klavesinui ir styginių orkestrui ką tik pristatėme su soliste Goska Isphording Pasaulio muzikos dienų festivalyje Vroclave.
Pirmasis trimito koncertas pelnė UNESCO prizą ir pirmąją premiją Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje Vienoje, jo solistas Marco Blaauwas – „Varšuvos rudens“ festivalio apdovanojimą už geriausią lenkų kompozitoriaus kūrinio atlikimą. Abu šie solistai mane įkvepia.
– Ar visada galėjote rašyti muziką, kokios norėjote?
– Kaip tik neseniai rašiau ne visai tai, ko noriu, nes žaidimo taisykles diktavo kino režisierius. Šiemet pirmą kartą kūriau muziką vaidybiniam Likaszo Barczyko filmui „Ispanė“ („Hiszpanka“), kuris ekranus pasieks sausį. Anksčiau esu pritaikiusi savo kūrybos televizijos projektams, bet dirbti kino kūrėjų komandoje dar nebuvo tekę.
Labai patiko, daug išmokau. Geras kompozitorius gali rašyti visokią muziką. Vis dėlto negalėjau sulaukti, kada vėl būsiu laisva ir galėsiu grįžti į savo įprastinę darbo vietą namuose. Muzikos rašymas man yra ir darbas, ir hobis, ir aistra - viskas.
Taip, aš rašau, ką noriu. Nesitaikau prie madų, nors būti madingai man gal visai patiktų. Manau, žmonės turėtų nebijoti parodyti savęs, išlikti saviti, kitaip supanašėtume. Čia kalbu ne apie formalistinius ieškojimus.
Aš netikiu idėja be dvasios, forma dėl formos. Proporcijos svarbios architektūrai, kad pastatai nesugriūtų, o menui reikia daugiau nei vien architektūros. Muzikoje turi būti kryptinga, vedanti klausytiją energija, paisoma žmogaus suvokimo dėsnių. Dar Pitagoras nustatė, kurie intervalai skleidžia mums maloniausias vibracijas, tad aštriais intervalais geriau nepiktnaudžiauti.
Mano muziką žmonės atpažįsta iš karto. Kai kurie atlikėjai mėgsta ją groti iš rankraščių - jie skleidžia energiją: tarsi matai muziką. Aš nenaudoju kūrybai kompiuterio - mėgstu rašyti ranka. Viskas yra mano galvoje - kam tas kompiuteris?
– Ar dar neslegia įžymybės pareigos? Ar dalyvaujate viešajame gyvenime?
– Niekada neprievartauju savęs – nepriimu kvietimų, kurie man ne prie širdies.
Branginu laiką. Kartais atsisakau ir užsakymų, jeigu jie stokoja konkretumo.
Jaučiuosi stipri. Manau, jei aš gera kompozitorė, mane susiras tas, kuriam reikia. Ir susiranda. Niekada neturėjau problemų parduoti savo muziką. Užsakymų gaunu vis daugiau.
– Garsi suomių kompozitorė Kaija Saariaho yra pasakiusi, kad moterys turi pranokti vyrus, kad būtų jiems prilyginamos. Ar sutinkate?
– Mano karjeros pradžioje Lenkija gyveno kitokiomis – politinėmis – aktualijomis. Todėl tokių kompleksų nepajutau.
Žinoma, vyrų pasaulis yra kitoks, lygybės pasaulyje nėra. Daugeliui dalykų nepritariu. Tačiau stengiuosi nesigraužti dėl to, ko negaliu pakeisti.
Kaupiu gerąją energiją – kas iš tų dejonių? Viskas, ką aš galiu padaryti, – rašyti kuo geresnę muziką.
Džiaugiuosi mažais dalykais. Man užtenka to, ką turiu. Žmonės skundžiasi, kad baigiasi atostogos ir turi eiti į darbą, o aš negaliu sulaukti, kada pradėsiu dirbti. Taip ir bėga mano gyvenimas: prabundu, pavalgau, rašau, dar pasportuoju.
Mes abu su vyru esame laisvi kūrėjai - jis yra olandas grafikos dizaineris, tad nesame pririšti prie vienos vietos. Gyvename tai Lenkijoje, tai Olandijoje. Mūsų sūnus ir duktė mokosi muzikos jaunųjų talentų mokykloje prie Hagos konservatorijos. Rašau muziką ir jiems.
Olandijoje vaikams yra daugiau galimybių ugdyti gabumus, bet negalime palikti ir Varšuvos - labai ją mylime.
H.Kulenty „Gaidoje“
Spalio 28 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje lenkų akordeonininkas E.Kubitas su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu A.Čepaitės, atliks H.Kulenty kūrinį „E-motions“ (2011 m.).
Spalio 29 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centre vyks susitikimas su kompozitore.
Spalio 30 d. 19 val. Šv.Kotrynos bažnyčioje lenkų klavesinininkė G.Isphording su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu J.Kango (Suomija), atliks H.Kulenty „GG Concerto“ (2009 m.).
Lapkričio 8 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje olandų trimitininkas M.Blaauwas su Lietuvos nacionaliniu orkestru, diriguojamu R.Šerveniko, atliks H.Kulenty Pirmąjį trimito koncertą (2002 m.).
Kompozitorę "Gaida" pristato kartu su Lenkijos institutu Vilniuje.
