Parskridusi iš gastrolių Pekine Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro trupė sužinojo, kad jų biuras sostinės Ašmenos gatvėje, yra name, kuris Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu įtrauktas į privatizuotinų pastatų sąrašą.
Jam nerimą kelia ir tai, kad privatizavimo tvarka supaprastinta ir galima skelbti aukcioną.
Žinia užgriuvo netikėtai
Nerimas apėmė ir kitus tame pastate dirbančius meno žmones, o ten – teatras laboratorija „Atviras ratas“, „Vilniaus festivaliai“, viena savivaldybės bibliotekų.
Panašios nuotaikos tvyro ir kino centre „Skalvija“, greta dirbančiose kino studijose – Šarūno Barto „Kinemoje“, Arūno Matelio „Nominum“.
„Su mumis niekas nekalba, – aiškino kino centro „Skalvija“ direktorė Vilma Levickaitė. – Savivaldybė mūsų neinformuoja apie savo planus. Jie priima sprendimus ir viskas“.
„Atrodo lyg mūsų čia nebūtų, – sakė režisierius O.Koršunovas. – Juk esame Vilniaus miesto teatras – laimime tą vardą ketvirtą kadenciją iš eilės. Garsiname sostinę pasaulyje“.
Nuostolį sunku apskaičiuoti
Kad „Skalvija“, „Kinema“ ir „Nominum“ dirba patalpose, kurias yra numatyta privatizuoti, šių įstaigų darbuotojai žinojo jau seniai.
„Iki šiol mums pavykdavo nekreipti į tai dėmesio, – paaiškino V.Levickaitė. – Matyt aplinkybės taip dėliojosi, kad nekilo ekonominis interesas patalpoms, kuriose „Skalvija“ dirba.
Mes išliekame atsitiktinės sėkmės dėka. Dabar, kai supaprastinta privatizavimo tvarka, mums labai neramu. Atrodo, kad patalpos gali būti parduotos labai greit ir kone rytoj reikia baigti kino centro veiklą.
Visa tai primena 1991-uosius metus, kai visi buvo pasimetę, nesusipratę, nesugebėjo atsirinkti, kas svarbu. Šiuo atveju – ar tie du su puse milijonų, kuriuos savivaldybė gautų, pardavusi patalpas, ar svarbiau išlaikyti kino teatro veiklą, kuri gyvuoja virš 50 metų ir turi sutelkusi nematerialų kapitalą. Kai norima pinigų, turbūt tai nepasveriama. Kultūrine prasme netekti „Skalvijos“ būtų didžiulis nuostolis. Kažin ar galima skaičiais jį įvertinti“.
Žiūrėjo posėdžio įrašą
O.Koršunovas su savo teatro bendradarbiais internete peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas Vilniaus savivaldybės tarybos posėdis – privatizuotinų pastatų sąrašo tvirtinimas.
„Vienas tarybos narių pareiškė, kad iš sąrašo reikia išbraukti pastatą, kuriame yra jo atstovaujamos Tvarkos ir teisingumo partijos būstinė.
Negalima, girdi, parduoti to namo, nes „mes“ ten esame. Ir kai „mes“ – Tvarka ir teisingumas – ateisime į valdžią, žiūrėk, dar parduosime pastatą, kuriame „jūsų“ partija dirba.
Tos pastabos užteko, kad pastatas būtų išbrauktas iš privatizuotinų sąrašo“, – tikino O.Koršunovas.
Rytų Europos požiūriai
Ir V.Levickaitei, ir O.Koršunovui yra susidaręs įspūdis, kad savą tvarką politikai kuria, neatsižvelgdami į visuomenės poreikius – vyrauja asmeniniai, grupiniai interesai.
„Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo viskas civilizuočiau“, padarė išvadą V.Levickaitė. „O Lietuvoje dar nemažai rytų Europos mentaliteto. Jam būdinga tai, kad politikai vieni gali viską nuspręsti. Savavališkai. Jiems atrodo, kad sprendimams jie turi šimtaprocentinę teisę. Mes nesame pilietinė visuomenė, pas mus nėra įprasta manyti, kad jeigu iškyla vieno žmogaus ekonominis interesas, jis negali atstoti tūkstančių miesto gyventojų interesų“.
„Valdininkų panieką kultūros žmonėms girdžiu nuolat. Tai pataikavimas plebėjiškam skoniui“, tokia O.Koršunovo diagnozė. „Kultūros žmonės labiausiai nepatogūs valdininkams. Nes jie yra mąstantys žmonės. Juk tų parduodamų pastatų Vilniuje sąrašas didžiulis. O kas kalba apie tai? Tik menininkai. Vėl menininkai drumsčia vandenį“.
Menininkų protestas - dingstis padėti
Kristina Ulevičiūtė, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vadovė:
"Kad meno žmonės reiškia savo protesto poziciją – puiku. Mums, Kultūros skyriui, tai padės ginti juos. Menininkai privalo sakyti savo nuomonę. Mūsų menininkai gi ne marionetės. O jeigu Oskaro Koršunovo teatras ir kitos įstaigos, veikiančios Ašmenos g. 8 susijaudino, ar kitą dieną jos dar įžengs į patalpas, kur yra jų biurai, tai savo ruožtu paklausiu: ar tam pastatui jau atsirado pirkėjas? Namas jau parduotas?
„Skalvija“ kuria produktą, kurio maža visoje Lietuvoje – rodo gerą nekomercinį kiną, vykdo puikius edukacinius projektus. Šitas kino centras reikalingas visuomenei, visiems jos sluoksniams, nuo mokleivių iki senjorų. Niekas nesirengia tokios veiklos sunaikinti.
Su OKT, su „Vilniaus festivaliais“, su „Atviru ratu“, su „Skalvija“ ir kitomis kultūros įstaigomis savivaldybė yra sudariusi sutartis. Jos nei nutrauktos, nei svarstoma jas nutraukti. Negavau tokių nurodymų. Savivaldybė vertina šių kultūros įstaigų veiklą".
