Neda su Tomu pradėjo kartu muzikuoti dar 1988-aisiais grupėje NNB, su ja išmaišė visą Sovietų Sąjungą, ištisus ketverius metus grojo vos ne kiekvieną vakarą.
„Tai buvo kultinis kolektyvas, o Tomas – jo ritmo karalius. Tais laikais jis grojo paprasčiausiu būgnų komplektu, bet kurdavo įmantriausių ritmų kompozicijas, nes be galo mėgo žaisti ritmu, jį laužyti, siekė aritmijos ir poliritmijos – kad tik būtų kuo nestandartiškiau. Lietuvoje per visus 25 nepriklausomybės metus tokios muzikos kaip NNB niekas negrojo. Sunku įvardyti jos stilių – tai buvo folkloro, džiazo, roko, fanko, dar kažko sintezė“, – prisiminė N.Malūnavičiūtė.
Deja, jau trijų grupės narių nėra tarp gyvųjų: gitaristas pasitraukė iš gyvenimo savo noru, pianistas užsimušė, nukritęs nuo laiptų. Tomą gruodžio 24-osios naktį viename sostinės barų užmušė chuliganai.
Scenoje tryško idėjomis
„Kol kas nesuvokiu, kad jo nėra, – prisipažino Neda. – Mes buvome labai artimi, kartu grojome daugybėje projektų. Su Tomu būdavo paprasta scenoje, nes jis tryško idėjomis. Aš tik padėdavau jas įgyvendinti savo improvizacijomis. Jam buvo viskas įdomu. Jis galėdavo kurti, muzikuoti ir vienas kaip žmogus-orkestras“, – dalijosi prisiminimais džiazo primadona.
T.Dobrovolskis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti efektų pedalus, tapo įgudusiu jų meistru. Prieš kelerius metus jis buvo pripažintas geriausiu ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės šalyse efektų pedalais grojančiu atlikėju pasauliniame konkurse „Loop Station World Championship“.
Pasak Nedos, Tomas nuolat pirkdavo įvairius elektroninius priedėlius, jais eksperimentavo ieškodamas naujų spalvų ir garsų. „Jis ne tik kūrė instrumentus, bet ir žaidė jų skambesiais juos programuodamas. Tai buvo be galo įdomus procesas – niekada nežinodavai, kaip jis pasibaigs. Mane tai labiausiai žavėdavo“, – prisiminė Neda.
Knietėjo laužyti taisykles
T.Dobrovolskis pradėjo traukti į save muzikos pasaulio dėmesį, atradęs savo unikalų instrumentą – Varinį gaublį. Nagingas Tomo tėvas jį buvo panaudojęs lempai, o sūnus, kartą netyčia lempą užgavęs ir susižavėjęs jos skambesiu, pritaikė muzikavimui – netgi sukūrė specialią grojimo Variniu gaubliu techniką, skiemenuotę ir muzikinį raštą.
„Jei nebūtų Gaublio, būtų atradęs ką nors kita, – neabejojo buvusio kūrybos partnerio išradingumu Neda. – Tomas grojo, kuo tik įmanoma“.
Antras svarbus T.Dobrovolskio instrumentas buvo paprasčiausia stiklo vaza su teliūskuojančiu vandeniu. Sluoksniuodamas savo keistų instrumentų ir elektronikos skambesius, vokalo efektus Tomas kūrė mistiškus, nardinančius į meditaciją garsovaizdžius.
„Jam visą laiką knietėjo laužyti taisykles. Vienas mūsų projektų su Vytautu Labučiu taip ir vadinosi -„Exlex“. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia įstatymų nepaisymą“, – aiškino Neda.
Traukė savitos asmenybės
Anot dainininkės, Tomas negrodavo su bet kuo – jis turėjo savo kūrybos filosofiją. Scenos partneris jam turėjo imponuoti kaip draugas ir bendramintis.
Matyt, neatsitiktinai Tomą traukė itin savitos muzikos, teatro, šokio asmenybės. Viena pirmųjų grupių, kurioje jis išbandė savo išrastus instrumentus, buvo „The New ARTrio“, kurios stilių formavo unikalus Andrės Pabarčiūtės vokalas. Ši grupė muzikavo ir su pasauline avangardo žvaigžde Sainkho Namtchylak.
Tomas bendradarbiavo su šiuolaikinio šokio kūrėja Lora Juodkaite, dalyvavo šokio teatro „Aura“, „Psilikono teatro“ projektuose, buvo nenusakomo žanro alternatyviosios muzikos grupės „Leobard Grey“ narys, kūrė projektus su multiinstrumentininku Sauliumi Petreikiu, būgnų fanatiku Daliumi Naujokaičiu, japonų perkusininke Satoko Aoki ir daugeliu kitų originalų. Tarp jo projektų su N.Malūnavičiūte buvo ir „Smėlio džiazas“, kuriame dalyvavo smėlio menininkė.
Neturėjo nė krislo pykčio
Grįžęs į muziką po nemenko verslui atiduoto gyvenimo tarpsnio, T.Dobrovolskis jautėsi kaip su sparnais. Jis netgi sugebėjo savo mėgstamoje veikloje suderinti kūrybinius eksperimentus meno gurmanams su muzikinių paslaugų teikimu plačiajai publikai.
Tomas buvo japonų mokymo apie universalią gyvybinę energiją Reiki meistras, pastaruoju metu tobulino savo sukurtą „Žmogiškųjų gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymo programą“. Jis rengė visiems norintiems kultūrinės terapijos, kvapų ir muzikos garsų sesijas, siūlė privačias perkusijos pamokas.
„Tai buvo be galo šviesus žmogus – tikras teigiamos energijos užtaisas, – kalbėjo Neda. – Juk menininkų būna ir piktų, ir mėgstančių pasipešti, brukančių savo nuomonę, o Tomas neturėjo nė krislelio pykčio, buvo tolerantiškas ir diplomatiškas, net jei kas nors jam nepatikdavo. Jis buvo labai geras bičiulis“.
Anot T.Dobrovolskio kolegų, jo vieta Lietuvos muzikos scenoje liks neužimta. Turėjęs daug mokinių ir draugų Tomas neužaugino įpėdinio, nes tai paprasčiausiai – neįmanoma. Jis buvo unikalus. Kai kas tai pradeda suprasti tik dabar.
-
Su T.Dobrovolskiu galima atsisveikinti ritualinių paslaugų namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilnius) sausio 8 d. 17-22 val., sausio 9 d. 8.30-14 val. Palaikai bus išnešami 14 val., laidojama - Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Artimieji prašo nenešti vainikų ar krepšelių, gėles žiedas būtų tinkamiausia pagarbos ir meilės Tomui išraiška.
