Vasarį arba kovą Kultūros ministerija paskelbs sąrašą objektų, kuriems siūlys paskirti Europos struktūrinių fondų paramą. Deja, tarp jų nebus naujų kultūros statinių.
Ištyrusi investicijų poreikį ir pasitarusi su kultūrininkais, ministerija nutarė 2014–2020 metams šalies kultūrai skirtas ES struktūrinių fondų lėšas panaudoti esamai infrastruktūrai sutvarkyti, nefinansuoti naujų statybų.
Pirmenybė bus teikiama objektams, kurie gali duoti naudos be didelių investicijų, tai yra ir gerai išsilaikiusiems ar neseniai atnaujintiems.
Pagrindinis kriterijus – lėšų efektyvumas ir visuomenės dėmesys.
„Valstybė nėra tokia turtinga, kad statytų naujus objektus turėdama tiek daug apleistos infrastruktūros“, – aiškino Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento direktorė Eglė Saudargaitė. Anot jos, lėšų naujiems objektams paprasčiausiai nėra.
Poreikis šešiskart didesnis
Departamento vadovei E.Saudargaitei sunku paprieštarauti. Juk visos šalies infrastruktūrai modernizuoti iš ES fondų skirta viso labo apie 100 mln. eurų. Vos ne tiek kainuotų vienos modernios koncertų salės statyba.
Pridėjus paveldui aktualizuoti skirtas europines lėšas susidaro apie 200 mln. eurų – tokia suma leista disponuoti Kultūros ministerijai 2014–2020 metais atnaujinant infrastruktūrą ir paveldą.
Investicijų poreikis šalyje yra net šešis kartus didesnis. Vien pradėtų įgyvendinti kultūros projektų vertė siekia 223 mln. eurų.
Tiesa, per kitas ministerijas bus galima prisidurti dar tiek europinių pinigų, bet dar nežinia, ar tai pavyks.
E.Saudargaitė tikino, kad pats „kultūros laukas“ pritarė minėtai investavimo strategijai.
Kas jam liko, kai iš Vyriausybės strateginio komiteto žadėtos sumos, kurią kultūros ministras buvo įvardijęs kaip minimalų kultūros poreikį (apie 723 mln. eurų), buvo palikta vos ne pusė?
Salės – kultūros veidas
Kalbos apie naujų salių poreikį pritilo, kai Vilniuje buvo atidarytos privačiomis lėšomis įrengtos salės Gariūnų verslo parke ir salė „Compensa“ prie „Siemens“ arenos. Tačiau joms iki tarptautinių standartų toli.
„Compensa“ įrengta nenaudojamose patalpose, jos akustiką padėjo suformuoti vietinė renginių techninės priežiūros kompanija „Mex Pro“.
Gariūnų verslo parko salė mažytė, tik su viena atramine siena ir gali būti bet kada sumontuojama ar išmontuojama. Ne koncertų metu šią salę primena tik parketo grindys, pakyla ir fortepijonas.
Prieš renginius erdvė yra atskiriama garsui nepralaidžiomis akustinėmis užuolaidomis.
Pasak žinomo architekto Audriaus Ambrazo, tai tik iš bėdos koncertams pritaikytos erdvės.
„Statant salę turėtų būti atsižvelgiama į viską – pradedant salės vieta mieste, svarba, architektūrine išraiška ir baigiant vidaus erdvėmis“, – kalbėjo A.Ambrazas.
Koncertų salės – šalies kultūros veidas. O Vilniuje yra tik viena nepriekaištinga koncertų erdvė – Nacionalinės filharmonijos Didžioji salė, bet ir ji per ankšta sostinei.
Į šios salės sceną sunkiai telpa monumentalių vokalinių simfoninių veikalų atlikėjai, čia negali gastroliuoti pasaulinio garso orkestrai ir megažvaigždės.
Vilniaus Kongresų rūmų salė yra prastos akustikos ir nepatogi publikai, projektuota ne koncertams.
Kauniečių svajonė nutolo
Neprošal naują salę pasistatyti ir kauniečiams.
Kauno filharmonijoje telpa tik 500 klausytojų, ji nėra komerciškai patraukli ypatingų koncertų rengėjams.
Kaunas netgi parengė detalųjį naujų koncertų, kongresų ir konferencijų rūmų planą. Šie rūmai turėtų iškilti kairiajame Nemuno krante priešais senamiestį. Kauno meras Andrius Kupčinskas svajoja 2018-ųjų vasario 16-ąją juose atšvęsti valstybės atkūrimo šimtmetį.
Bet tai įvyks tik tuo atveju, jei kauniečiai laimės konkursą dėl europinių lėšų. Mat minėti 100 mln. eurų infrastruktūrai modernizuoti bus skirstomi trimis būdais: valstybei priklausantiems objektams, derinant kultūros investicijas su regionų plėtros politika ir per konkursą skatinant privačias investicijas į kultūros objektus.
Net sėkmės atveju kauniečiai iš ES fondų negautų 85 proc. reikiamų lėšų, kaip tikėjosi, nes tik tiek – iš viso 20 mln. eurų – ir sudaro visą konkurso pinigų fondą.
E.Saudargaitė paguodė, kad viltys turėti naujų salių nėra palaidotos – jas vėl gali prikelti patys kultūrininkai ar politikai.
„Sprendimai dėl svarbių infrastruktūros objektų priimami politiniu lygiu“, – pabrėžė departamento vadovė.
Kaimynai – ambicingesni
Praėjusią savaitę Vyriausybė paviešino ketinimą įsigyti ir prikelti naujam gyvenimui apleistus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Juos planuojama pritaikyti daugiafunkciniam kultūros renginių, konferencijų ir kongresų centrui. Matyt, taip tikimasi išspręsti ir reprezentacinės koncertų salės sostinėje problemą.
Galime tik pavydėti kaimynams lenkams – jie, pasinaudodami ES fondais, iš esmės pakeitė savo kultūros infrastruktūrą. Pasitelkus ES paramą vien praėjusių metų pabaigoje šioje šalyje duris atvėrė itin modernios koncertų salės Krokuvoje, Katovicuose, Ščecine. Šį pusmetį bus atidarytas Nacionalinis muzikos forumas Vroclave.
Šie pastatai buvo projektuojami pasitelkus geriausius pasaulio akustikos specialistus. Katovicų koncertų salės akustiką kūrė Yasuhisa Toyota, įrenginėjęs ir naująją Paryžiaus filharmoniją bei Walto Disney salę Los Andžele, Vroclavo muzikos forumo – Niujorko kompanija „Artec Consultants Inc.“.
Tapo Europos dalimi
Lenkams naujosios koncertų salės – tai triumfas prieš komunistinę praeitį.
„Pagaliau mes tapome Europos dalimi, priartėjome prie civilizuoto pasaulio“, – dienraščio „The New York Times“ puslapiuose džiaugėsi Katovicų salę suprojektavęs architektas Tomaszas Konioras.
Lenkai kultūros infrastruktūrai 2007–2013 m. išplėšė iš ES fondų apie 2 milijardus eurų, dar vieną milijardą pridėjo iš savo kišenės. Be to, ten infrastruktūros pokyčius lėmė miestai, įsukantys Lenkijoje ir visą kultūros gyvenimą.
Krokuva padengė net 77 procentus savo naujo Kongresų centro statybos biudžeto, siekusio 86 mln. eurų. Katovicai apmokėjo pusę naujos koncertų salės kainos, kurią sudarė 69 mln. eurų, Vroclavas – taip pat pusę (forumo kaina – apie 90 mln. eurų).
Būta ir nesėkmės istorijų
Būsimasis Vroclavo muzikos forumo administratorius Piotras Turkiewiczius kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ neslėpė, kad būta ir nesėkmių panaudojant struktūrinių fondų lėšas.
Kai kas siekdamas gauti pinigų dirbtinai kūrė paraiškas, kai kam nesisekė administruoti gautų lėšų. Statant Vroclavo muzikos forumą keitėsi darbų vykdytojai, nes konkurso nugalėtojai buvo nurodę nepagrįstai mažą kainą.
Tačiau forumo poreikiu niekas neabejojo. Tai bus vienas moderniausių kultūros objektų apskritai Rytų Europoje.
„Niekada neturėjome geros akustikos salės šioje Lenkijos dalyje – buvo didžiulis jos poreikis. Kviesime koncertuoti geriausius pasaulio orkestrus, dirigentus ir solistus“, – džiaugėsi P.Turkiewiczius.
Būsimi forumo vadovai iš anksto ėmėsi programų, skirtų auditorijai pritraukti, – pradėjo bendradarbiauti su turizmo firmomis ir aplinkinių miestų kultūros institucijomis.
„Didžiausias impulsas panaudojant ES lėšas Lenkijoje buvo iš miestų. Lenkijos merai suvokia, kaip svarbu investuoti į kultūrą, teikia jai ne mažesnę reikšmę nei ekonomikai“, – pabrėžė P.Turkiewiczius.
Anot jo, dėl europinių lėšų prasidėjo naujas Lenkijos kultūros etapas.
Vakarai salėms pinigų nešykšti
Nors apklausos skelbia, kad klasikinės muzikos auditorija sensta, pinigai koncertų ir operų salėms statyti ar atnaujinti pasaulyje neskaičiuojami.
Neseniai atidarytos naujos Paryžiaus filharmonijos salės biudžetas nuo planuotų 200 mln. eurų šoktelėjo iki 387 mln. eurų. Tiesa, rūmų architektas J.Nouvelis vis tiek liko nepatenkintas rezultatu. „Le Monde“ jis pareiškė, kad dėl skubėjimo atidaryti naują statinį buvo imtasi kompromisų, kurie pakenkė jo koncepcijai ir pažeidė jo teises.
Berlyno valstybinė „Unter den Linden“ opera tokią pat sumą – 390 mln. eurų – gaus vien renovacijai. Tokį sprendimą patvirtino miesto senatas.
Londonas išlaidauja gražindamas savo istorinius kultūros židinius. Pernai 157 mln. eurų buvo skirta Karalienės Elžbietos salei, Purcelio salei ir Haywardo galerijai atnaujinti. Prieš porą dešimtmečių tokia pat suma atseikėta Karališkjai koncertų salei, o 280 mln. eurų – Karališkajai operai.
