„Kalėdų proga orkestro meno vadovui Michaeliui Sanderlingui vis dovanodavau saldainių dėžutę „Čiurlionis“, kol jis pagaliau įsidėmėjo šią pavardę, pasidomėjo M.K.Čiurlionio kūryba „YuoTube“, o po to priėjo ir pasidžiaugė, kokie geri kūriniai. Tik štai neturįs natų...“ – tokį neįprastą būdą pristatyti užsienyje lietuvių muzikinę kultūrą nurodė smuikininkė, Dresdeno filharmonijos simfoninio orkestro koncertmeisterė Dalia Stulgytė-Schmalenberg.
Dresdeno simfoninis orkestras – vienas iš penkių aukščiausią kategoriją turinčių Vokietijos orkestrų, gastroliuojančių visame pasaulyje. Jo repertuaro pagrindas – Vienos klasikai ir vokiečių romantikai, dažnai atliekami ir rusų kompozitorių Dmitrijaus Šostakovičiaus, Sergejaus Prokofjevo, Igorio Stravinskio kūriniai. Propaguoti šiuolaikinių autorių ar ankstesnių amžių, tačiau pasaulyje mažai žinomų kompozitorių kūrybos orkestras nesiima, nors kartkartėmis tokių opusų jo repertuare atsiranda.
Lietuvių smuikininkė D.Stulgytė-Schmalenberg jau ketvirtį amžiaus gyvena Vokietijoje, ten baigė studijas, tapo ne vieno konkurso laureate, pelnė Berlyno filharmonijos orkestro Herbeto von Karajano stipendiją, sudariusią galimybę tobulintis Berlyno filharmonijos orkestro akademijoje. 1999-aisiais, įveikusi apie 300 pretendentų, tapo Dresdeno simfoninio orkestro koncertmeistere ir jau beveik penkiolika metų įveda garsiojo kolektyvo muzikantus į sceną, jai ranką spaudžia žymiausi dirigentai. Užpernai orkestras turėjo didžiulį turnė po Vokietiją su smuikininke Anne Sophie Mutter. Po gastrolių garsioji solistė apkabino ir pabučiavo Dalią, dėkodama už puikų kūrybinį bendradarbiavimą. „Tikriausiai po to man reikėjo savaitę nesiprausti“, – juokėsi Dalia, tokius susitikimus su garsenybėmis skaičiuojanti dešimtimis.
Vokietijoje praleisti metai neišblukino D.Stulgytės-Schmalenberg lietuviškumo. Ir nors tai nelengva, ji užsimojo į Dresdeno simfoninio orkestro programą žūtbūt įtraukti lietuviškų kūrinių, pirmiausia – M.K.Čiurlionio. Kaip ji tai darė, jau papasakojome. „Dresdeno filharmonijos orkestras yra grojęs latvių, estų kompozitorių kūrinių. Jie irgi į repertuarą pateko panašiais būdais – niekas iš dangaus nenukrinta“, – M.K.Čiurlionio protegavimo nesikrato Dalia.
Kai orkestro meno vadovas susidomėjo M.K.Čiurlioniu ir paprašė šio kompozitoriaus kūrinių natų, D.Stulgytė-Schmalenberg surganizavo Dresdene jo susitikimą su Lietuvos muzikų rėmimo fondo atstovais Liucija Stulgiene ir muzikologu Vaclovu Juodpusiu (turbūt nelabai reikia tikslinti, kad L.Stulgienė – Dalios mama).
„Suradau savo archyve M.K.Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“, o kompozitorius Jurgis Juozapaitis perdavė savo simfonijos „Rex“, kuri ypač ryškiai nuskambėjo 1975-aisiais, minint M.K.Čiurlionio gimimo 100-ąsias metines. Jos muzikinė kalba itin įspūdinga ir visai nepasenusi mūsų dienomis. Abi partitūras su įrašais padovanojau M.Sanderlingui“, – pasakojo V.Juodpusis.
Tačiau vien partitūros nepakako – dirigentas paprašė duomenų apie M.K.Čiurlionio kūrybos sklaidą pasaulyje.
„Reikėjo surinkti duomenis, kad dirigentas pamatytų, jog M.K.Čiurlionis nėra saviveikla, kad tai kompozitorius, nuo kurio prasideda Lietuvos profesionalioji muzikinė kultūra. Vytautas Marijošius dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Prahoje dirigavo „Miške“. Ta pati programa buvo įrašyta į plokšteles Berlyne, bet per karą, bombardavimus jos buvo sunaikintos, liko tik nedidelis „Miške“ fragmentas. Yra žinoma, kad V.Marijošius dirigavo „Miške“ JAV, 2000-aisiais ši simfoninė poema, diriguojamas Mstislavo Rostropovičiaus, skambėjo Vilniuje ir Paryžiuje, Eliziejaus laukų teatro salėje, maestro Juozas Domarkas „Miške“ yra dirigavęs Karakase Venesueloje“ , – vardijo V.Juodpusis.
M.K.Čiurlionio gimtadienis rugsėjo pabaigoje, tada, matyt, ir reikėtų laukti šio kompozitoriaus kūrinio Dresdeno filharmonijos orkestro repertuare – šiaip ar taip, M.Sanderlingas žodį jau davė. O kultūrinio turizmo entuziastai iš Lietuvos Dresdeną galėtų aplankyti dar gegužės 17-ąją. Tądien Lietuvos muzikų rėmimo fondas čia rengia koncertą-tiltą „Vilnius-Dresdenas“.
Prieš kelias savaites paminėtos žiauraus Dresdeno bombardavimo 70-osios metinės, pasaulio žiniasklaidą apskriejo anų laikų sugriauto ir dabartinio, atstatyto, miesto vaizdai. Tarp jų – ir gražuolės Dievo Motinos katedros. Kaip tik šioje dviejų tūkstančių vietų sakralinėje erdvėje ir vyks minėtasis koncertas. Jame muzikologas V.Juodpusis klausytojams pristatys M.K.Čiurlionį ir apskritai lietuvių muziką, gros šios katedros vargonininkas Samuelis Kummeris, pianistė ir vargonininkė Irena Budrytė-Kummer, klarnetininkas Algirdas Budrys ir, žinoma, D.Stulgytė-Schmalenberg, savo repertuare turinti ne vieną lietuvių autorių kūrinį ir visada išnaudojanti progą juos atlikti Vokietijoje ar kitoje šalyje. Net ir baigdama Liubeko muzikos akademijos aspirantūrą per egzaminą ji grojo J.Juozapaičio Sonatą smuikui solo ir pribloškė dėstytojus. „Kas čia per kompozitorius?“ – tada pastatė ausis jie.
Pastarasis kūrinys kelis kartus skambėjo Dalios kameriniuose koncertuose, o šių metų pradžioje trumpam grįžusi į Lietuvą, su kolegėmis ji parengė Vlado Jakubėno Fortepijoninį trio, beje, sukurtą Berlyne kompozitoriaus studijų metais. Galbūt kuris nors šių kūrinių bus galima išgirsti ir Dresdeno Dievo Motinos katedroje gegužės 17-ąją.
