Scenarijus sužavėjo
Tiesa, vakaro scenarijus gerokai skyrėsi nuo žadėto, bet lūkesčiai buvo pateisinti su kaupu. Vietoje korėjiečio Myung Whun Chungo Italijos pažiboms dirigavo 75 metų vokietis Christophas Eschenbachas. Jis pakeitė ir koncerto programą.
Hectoro Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“, Felixo Mendelssohno Ketvirtoji („Itališkoji“) ir Johanneso Brahmso Pirmoji simfonijos bei bisui atlikta Gioachino Rossini operos „Vilius Telis“ uvertiūra išskleidė žaižaruojančią nuotaikų gamą. Nuo neutralokos pirmosios dalies iki efektingo koncerto finalo atmosfera salėje įkaito vos ne iki trypimo.
Nuostabus, šiltas ir gyvas orkestro skambesys, fantastiški solistai ir jų instrumentai, dinamiškas, atmintinai visus kūrinius dirigavęs maestro Ch.Eschenbachas ketvirtadienį pavertė LNOBT salę muzikos rojumi.
Viešėjo trečią kartą
Lietuvos melomanai dar prisimena Ch.Eschenbacho pasirodymą Vilniuje, vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tada maestro buvo atvykęs su Bambergo simfoniniu orkestru ir smuikininku Gidonu Kremeriu. Muzikantai nudžiugino lietuvius ne tik muzika, bet ir medicinos labdara.
Po dešimties metų Ch.Eschenbachas vėl dirigavo Vilniuje dar vienam vokiečių kolektyvui – Šlėzvigo-Holšteino orkestrui.
Nuo tada jis pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų, tapo vienu trijų daugiausiai uždirbančių JAV dirigentų.
Buvo įdomu palyginti ir „La Scala“ orkestro koncertus – 2000-aisiais Filharmonijoje, 2004-aisiais LNOBT ir vakarykštį. Anuos du kartus prie dirigento pulto stovėjo Riccardo Muti, suformavęs šio kolektyvo ypatingą – nepakartojamai minkštą ir plastišką – skambesį.
Ch.Eschenbacho emocingumas ir „La Scala“ orkestro subtilus švytėjimas, virtuoziškumas, muzikavimo džiaugsmas buvo verti ažiotažo, vakar tvyrojusio LNOBT.
Teatras skaičiuoja pelną
Iki 120 eurų kainavusius bilietus į koncertą klausytojai išpirko iš anksto.
LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas prisipažino jau seniai nedarantis per išskirtinių artistų koncertus salėje VIP eilės. Mat brangiausius bilietus jau perka ir visai nepažįstami žmonės „iš gatvės“. Be to, ištisas ložes rezervuoja tarptautinės kompanijos.
„Ačiū Dievui, praėjo laikai, kai koncertai buvo pigesni už kino filmus. Aš be galo patenkintas publikos dėmesiu“, – džiaugėsi G.Kėvišas.
Anot jo, pasaulio garsenybių koncertams LNOBT neišleidžia nė cento iš savo biudžeto, o pelną gauna nemenką. Jis prilygsta dviejų anšlaginių spektaklių arba vienos premjeros pajamoms.
Nuo 2010-ųjų finansiškai sėkmingiausias teatrui buvo Zubino Mehtos vadovaujamo Izraelio filharmonijos orkestro ir dainininkės Violetos Urmanos koncertas, uždirbęs LNOBT 220 tūkst. litų.
