- Savo gastrolių kulminacija pasirinkote Vilnių su spektakliu „Mata Hari“? Kuo jis išskirtinis? Kodėl būtent paskutinės Matos Hari gyvenimo akimirkos tapo spektaklio pagrindu?
– Būtent šios akimirkos ir atveria duris į visą Matos Hari gyvenimą ir kančių pasaulį. Jos, šokėjos, nuogo kūno propaguotojos, gyvenimo istorija buvo paini ir bulvarinė, o bulvaras dabar triumfuoja teatruose. (Juokiasi.) Man buvo įdomiau užklupti Matą Hari nukeltą nuo pjedestalo, vienišą ir prasmingą. Be to, ji buvo pasaulinio lygio šnipė, ieškoma net trijų valstybių, taigi tokia tvirta asmenybė žavi ir kartu vilioja.
- Pastatėte spektaklį Inetai Stasiulytei ir Deividui Meškauskui, šiandien vaidina G.Čepukonytė ir Operos ir baleto teatro solistas I.Zaripovas. Ar jie suteikė spektakliui ko nors nauja?
– Spektaklį kuria režisierius, choreografas ir, be abejo, artistas. Pirmieji „Matos Hari“ atlikėjai I.Stasiulytė ir D.Meškauskas vienaip interpretavo mano sumanymą, o, tarkim, Donatas Mankevičius, kuris buvo nuostabus Bušardo, Matos Hari kankintojas, – kitaip. G.Čepukonytė ir I.Zaripovas, sukūręs mano spektakliuose daugelį herojų, tikrai nustebins savo duetu, nes aktorė G.Čepukonytė gerai juda scenoje ir yra nuostabi tragedinio plano aktorė.
Matos Hari istorija yra labai sultinga ir spalvinga. Jos paveikslą tapo ne tik aktorė, bet ir mano užauginta šokėja G.Stankevičiūtė, kurios naujausias vaidmuo – Salomėja Nėris.
O Mata Hari – tai moteriškumo ir drauge naivumo įsikūnijamas. Tuo mane ir žavi sceniniai moterų portretai, kuriuos aš kuriu jau daugelį metų
- Kaip renkatės aktorių ar šokėją?
– Esu psichologinis despotas, tad visus atlikėjus paverčiu mediumais jiems to nežinant ir tada atsiranda spektaklis apie rimtą gyvenimą be „madingo couturier“ ir be „chlamo dekoracijų“. Aktorius, atlikėjus, šokėjus renkuosi pagal psichologinę faktūrą: man svarbu personalinis atitinkamumas ir individualybė. O kartais „supakuoju“ atlikėją, tarsi nukreipiu reikiama kryptimi.
Choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“ – geriausias to pavyzdys: mes raibi ir eklektiški, bet man sekasi, sugebu visus stilistiškai susieti.
- Kas dar knibžda J.Smorigino galvoje, kokie artimiausi planai? Gal Lietuvos scenos išvys dar vieną dramatišką žinomos moters istoriją?
– Atvirai pasakius, šiandien turiu stabdyti savo kūrybinius arklius ir blaiviai planuoti scenines svajas. Kai nėra materialinio pagrindo ir nuolatinės paramos, belieka taupyti ir idėją pajungti piniginei. (Juokiasi.) Šiuo metu mano planai susiję su Estija. Garsi estų balerina Kaie Korb, kuriai kadaise pastačiau „Aną Kareniną“ ir „Karmen“, vadovauja Talino baleto mokyklai, ji mane pakvietė dirbti drauge. Rudenį taip pat esu pakviestas sukurti „Karmen“ jos užaugintoms jaunosioms balerinoms.
