Gal komisijos sprendimams nemažai įtakos turėjo ir naujoji pirmininkė – muzikologė Veronika Janatjeva. Neįtarinėkime, nes pati pirmininkė ne kartą pabrėžė, kad komisijos požiūrį formuoja dauguma, o dauguma šįkart neįžiūrėjo aiškaus lyderio tarp dramos spektaklių.
Bet greičiausiai gausų apdovanojimų skaičių muzikams įkvėpė kūrybinė sėkmė pačioje muzikinio teatro sferoje, praėjusiais metais sulaukusioje išties įdomių kūrinių.
Padėkos laureato valdos
Štai ir Padėkos premijos laureatas – kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Tai ypatinga Kauno, teatro ir muzikos asmenybė. Jo muzika – reikšminga Jono Jurašo, Gyčio Padegimo, Jono Vaitkaus, šviesaus atminimo režisierių Irenos Bučienės, Stanislovo Rubinovo spektaklių dalis.
Auksiniu scenos kryžiumi kompozitorius buvo padabintas scenoje, kurioje kaip tik šią savaitę vyko jo rašytų miuziklų festivalis „Dainuojantis teatras“. Toje pat scenoje dar neseniai gyveno ir G.Kuprevičiaus operetės „Kipras, Fiodoras ir kiti“ personažai – prieškario Kauno menininkai. Kiek anksčiau čia buvo operos „Karalienė Bona“ valdos.
Šį sezoną į sceną pateko G.Kuprevičiaus kūrinys, galima sakyti, „iš stalčiaus“: 1976 metais parašytą antioperą „Pamoka“ pagal Eugene’o Ionesco absurdo pjesę Valentinas Masalskis pastatė su savo mokiniais – muzikaliais Klaipėdos jaunimo teatro artistais.
Kinta prizų akcentai
Lyderiu tarp Teatro dieną vykusios šventės prizininkų tapo vėlgi ne dramos spektaklis, kaip buvome įpratę, bet opera – Onutės Narbutaitės „Kornetas“, pastatytas Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Net trys šio spektaklio kūrėjai pelnė Auksinius scenos kryžius: pati kompozitorė, parašiusi ir libretą, režisierius Gintaras Varnas ir scenografė Medilė Šiaulytytė.
Tiesą sakant, keistokai skamba formuluotė, kai kompozitorė apdovanojama už muziką savo operai – tarsi būtų įmanoma rašyti muziką kito kompozitoriaus operai. Kompozitoriai per Teatro dieną būdavo apdovanojami už muziką tam tikro režisieriaus spektakliui. Bet keičiasi sėkmės zonos, kinta ir prizų akcentai.
„Kornetas" tapo neeiliniu įvykiu tiek teatro, tiek muzikiniame gyvenime. Ir ne tik todėl, kad tai vienintelė nacionalinė opera po 15 metų pertraukos. “Tai išskirtinis proveržis lietuvių operos istorijoje“, – taip spektaklį įvertino muzikologė Audronė Žiūraitytė, dirbanti ir Auksinių scenos kryžių komisijoje.
„Nors „Kornetas“ – visiškai šios dienos opera, ją parašė dabar kurianti autorė, joje nėra brutalumo estetikos, kartais šiuolaikiniame mene dominuojančio chamizmo. Ji labai poetiška, labai lyriška, švelni. Gal „Kornetas“ galėtų būti artimas ir dramos teatro lankytojams, kurie eina į rimtus spektaklius, į tragedijas, kurie ieško gilesnio teatro, aukštojo meno?“ – prieš premjerą svarstė G.Varnas.
„Įstabūs reginiai, kerinti vaizdų ir judesių plastika, – rašė muzikologė Jūratė Katinaitė. – G.Varnas šiame spektaklyje elgiasi kaip subtilus ir nuolankus kompozitorės palydovas, kūrybiškas jos idėjų ir norų vykdytojas, atsakingas prieš publiką už naujojo veikalo suvokimą. Ir tai garbinga, nesavanaudiška.“
Kiek mažiau komplimentų suspėjo sulaukti kitas G.Varno spektaklis – „Biografija: vaidinimas“ pagal Maxo Frischo pjesę Nacionaliniame Kauno dramos teatre, tačiau jis irgi prisidėjo prie to, kad režisierius vakar pelnė savo ketvirtąjį Auksinį scenos kryžių.
Apie dailininkę M.Šiaulytytę, kuri buvo įvertinta šiuo apdovanojimu, G.Varnas yra sakęs: „Ji yra scenografė tapytoja, mėgstanti tapyti scenovaizdį, mėgstanti tikrą veiksmą. Ji ne scenografė instaliacijų kūrėja ar kokia performansininkė, bet kaip tik scenografė vizualistė.“
Keturi sėkmės aktoriai
Auksinį scenos kryžių už geriausius moters vaidmenis pelnė temperamentinga Vilniaus mažojo teatro aktorė Agnė Šataitė. Abu jos vaidmenys visiškai skirtingi ir kuriami meistriškai: tai krykštaujanti, jaunyste trykštanti Severiutė spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ ir ekscentriška garbaus amžiaus moteriškė Serafima Iljinična „Savižudyje“. Abu spektaklius režisavo Gabrielė Tuminaitė, o jaunoji laureatė juose – tikra primadona.
Antraplanio moters vaidmens kategorijoje triumfavo „Cezario grupės“ aktorė Vilma Raubaitė. Šįkart ji sukūrė ne tik vaidmenų kaleidoskopą savo mokytojo ir pagrindinio režisieriaus Cezario Graužinio spektaklyje „Dr. Faustas“, bet ir vaidina Kesoniją „No Theatre“ judėjimo vadovo Vido Bareikio „Kaliguloje“.
Kiurmanas G.Varno „Biografijoje: vaidinime" tapo sėkmės vaidmeniu Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriui Dainiui Svobonui. Metų sankirtoje jis buvo pripažintas įsimintiniausiu Kauno menininku, ketvirtadienį apdovanotas „Fortūna“, teikiama Kauno teatralams, o vakar – Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią vyro vaidmenį.
Klaipėdietis Kęstutis Macijauskas Auksiniu scenos kryžiumi įvertintas už puikiai suvaidintą Tėvo vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“.
Teks plėšyti į gabalus
Pora Auksinių scenos kryžių iškeliaus į užsienį, nes ten dirba juos pelniusios menininkės.
Vienas atsidurs Kopenhagoje, nes jis paskirtas garsiai danų režisierei Kirsten Dehlholm, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastačiusiai nepaprastai vizualų, informatyvų ir poetišką spektaklį visai šeimai „Kosmosas +“.
Kitas paskirtas šokėjai Gotautei Kalmatavičiūtei, dar pernai kūrusiai Kauno šokio teatre „Aura“, o dabar šokančiai Vokietijoje, choreografo Johanneso Wielando trupėje Kaselio miesto teatre. Apdovanojimą G.Kalmatavičūtė pelnė už vaidmenis naujausiuose „Auros“ spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“.
Visiška mįslė, kur iškeliaus Auksinis scenos kryžius, skirtas „Lėlės" teatro unikalaus spektaklio „Smėlio žmogus“ kūrybinei grupei. Ar jį į Klaipėdą išsiveš scenarijaus autorė ir režisierė Gintarė Radvilavičiūtė, ar iš eilės puošis vilnietės – scenografė Renata Valčik, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė ir choreografė bei spektaklyje vaidinanti aktorė Sigita Mikalauskaitė. Visi (ne tik visos) – „Smėlio žmogaus“ kūrėjai verti šio apdovanojimo, betgi neplėšysi į gabalus.
Gal lengviau bus dalintis jaunojo menininko Auksiniu scenos kryžiumi režisieriui Gediminui Šeduikiui ir dirigentui Ričardui Šumilai, Vilniaus miesto operoje pastačiusiems Engelberto Humperdincko operą „Jonas ir Greta“.
Vieno teatro nuopelnai
Auksinio scenos kryžiaus už nacionalinę dramaturgiją nominantų sąrašas rodė, kad buvo nelengva apsispręsti – ar šioje kategorijoje apdovanoti už lietuviško, tegu ir klasikinio, kūrinio inscenizaciją, ar už naują dramaturgiją. Mat nominuoti buvo ir grupinės kūrybos „Barikadų“ autoriai, ir Vaižganto „Nebylio“ režisieriai, ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.
Laimėjo M.Nastaravičius, kurio „Demokratiją“ Paulius Ignatavičius režisavo Nacionaliniame dramos teatre, o pjesę „Man netinka tavo kostiumas“ V.Masalskis pastatė Klaipėdos jaunimo teatre. Abu spektakliai nepelnė besąlygiškos sėkmės, abiejuose režisieriai jautėsi geriau už dramaturgą žiną teatro, žiūrovų poreikius ir statė spektaklį šiek tiek nepaisydami dramaturgijos.
Gal jie ir buvo teisūs? Gal Auksinis scenos kryžius pakels dramaturgo M.Nastaravičiaus statusą, suteiks tvirtybės ir didesnio pasitikėjimo?
Klaipėdos jaunimo teatras dar nėra „apkryžiuotas“ kaip scenos meno reiškinys (tokio prizo šiemet ir atsisakyta, nes kandidato nerasta), tačiau būtent šios energingos, V.Masalskio išpuoselėtos trupės darbai išprovokavo net tris šių metų apdovanojimus.
„Pamoka“ priminė, kad reikia padėkoti G.Kuprevičiui, spektaklis „Man netinka tavo kostiumas“ – kad verta pastebėti M.Nastaravičių, kuris ir debiutavo kaip dramaturgas, rašydamas būtent tiems aktoriams.
Netgi išskirtinį prizą – Boriso Dauguviečio auskarą – vakar pelnė jauna režisierė Karolina Žernytė, Klaipėdos jaunimo teatre pastačiusi su niekuo nesupainiojamą pojūčių spektaklį regintiems ir neregintiems „Akmuo vanduo geluonis“.
Tegul visi apdovanojimai padeda dažniau regėti, vertinti ir priimti juos pelniusiųjų kūrybos unikalumą.
Auksinių scenos kryžių ir B.Dauguviečio auskaro laureatai
Geriausias režisierius – G.Varnas (opera „Kornetas“, LNOBT; dramos spektaklis „Biografija: vaidinimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras).
Geriausias scenografas – M.Šiaulytytė (opera „Kornetas“, LNOBT).
Geriausias kompozitorius – O.Narbutaitė (opera „Kornetas“, LNOBT).
Geriausia aktorė (pagrindinis vaidmuo) – A.Šataitė (Severiutė, „Dėdės ir dėdienės“, Serafima Iljinična, „Savižudis“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Geriausia aktorė (nepagrindinis vaidmuo) – V.Raubaitė („Dr. Faustas“, „Cezario grupė“, Kesonija, „Kaligula“, „No Theatre“).
Geriausias aktorius (pagrindinis vaidmuo) – D.Svobonas (Hanesas Kiurmanas, „Biografija: vaidinimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras).
Geriausias aktorius (nepagrindinis vaidmuo) – K.Macijauskas (Tėvas, „Paprastos beprotybės istorijos“, Klaipėdos dramos teatras).
Geriausias operos solistas – J.Gedmintaitė (Rozina, „Sevilijos kirpėjas“, LNOBT).
Geriausias operetės ir miuziklo žanrų menininkas – dirigentas J.Janulevičius („Balius Savojoje“ ir „Grafas Montekristas“, Kauno valstybinis muzikinis teatras).
Geriausias baleto solistas – A.Čumakova (Mari, „Spragtukas“, LNOBT).
Geriausias šokio menininkas – G.Kalmatavičiūtė („Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“, Kauno šokio teatras „Aura“).
Geriausias teatro vaikams ir jaunimui kūrėjas – režisierė, scenografė, vaizdo menininkė K.Dehlholm („Kosmosas+“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Geriausia lėlių ir objektų teatro kūrybinė grupė – scenarijaus autorė, režisierė, lėlių dailininkė G.Radvilavičiūtė, scenografė Renata Valčik, kompozitorė R.Mačiliūnaitė, choreografė ir pagrindinių vaidmenų atlikėja S.Mikalauskaitė („Smėlio žmogus“, „Lėlė“).
Geriausi jaunieji menininkai – režisierius G.Šeduikis ir dirigentas R.Šumila (E.Humperdincko opera „Jonas ir Greta“, „Vilnius City Opera“ ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).
Geriausias lietuvių dramaturgas – M.Nastaravičius („Demokratija“ ir „Man netinka tavo kostiumas“).
Padėkos premija įteikta kompozitoriui G.Kuprevičiui už muzikinę kūrybą.
B.Dauguviečio auskaras atiteko režisierei K.Žernytei už sėkmingas naujų teatrinės raiškos priemonių paieškas spektakliuose akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“ ir „Akmuo vanduo geluonis“.
