Mat LNOBT trupė net gastrolėse Lenkijoje rengėsi Ludwigo van Beethoveno operos „Fidelijus“ premjerai. Tuo metu lenkai nekantriai laukė Eimunto Nekrošiaus režisuoto Giuseppe’s Verdi „Otelo“.
E.Nekrošius Lenkijoje žinomas ir vertinamas. 1997-aisiais jis rodė „Hamletą“ Torunės festivalyje „Kontaktas“ ir buvo pripažintas geriausiu festivalio režisieriumi.
Šiuo metu Nacionaliniame teatre Varšuvoje lietuvis stato Adomo Mickevičiaus „Vėlines“ („Dziady“), skirtas lenkų viešojo teatro 250-mečiui.
Vos paskelbus Bydgoščiaus festivalio programą bilietai į „Otelą“ buvo iššluoti.
Opera sukėlė diskusijas
LNOBT pradėjo festivalyje užsienio svečių programą. Renginyje spektaklius taip pat rodė operos trupė iš Slovakijos ir baleto trupė iš Kinijos.
„Taip ilgai trunkančių publikos ovacijų senokai negirdėjome, – rašė po LNOBT „Otelo“ portalas teatrdlawas.pl. – Shakespeare’as, Verdi ir Nekrošius užhipnotizavo publiką. Šių trijų genialių kūrėjų sąveika lėmė, kad pamatėme iškilų, neeilinį kūrinį.“
Lenkijoje E.Nekrošius vadinamas „mirties dainiumi“. Pasak lenkų spaudos, jį maniakiškai domina mirtis.
Kaip ir Lietuvoje po „Otelo“ premjeros 2011 metais, taip ir dabar Lenkijoje užvirė diskusijos: ką reiškia spektaklyje režisieriaus pasitelkti simboliniai, neįprasti rankų judesiai?
Užbūrė simbolių kalba
„Per pertrauką turbūt kiekviena pažįstamų grupelė diskutavo apie dainininkų kūno kalbą – pavyzdžiui, ką simbolizuoja tarp suglaustų Dezdemonos delnų Otelo terpiama ranka. Gal meilės aktą pirmąją naktį vadui grįžus iš žygio?“ – rašė Jaroslawas Reszka dienraštyje „Express Bydgoski“.
Kritiką suintrigavo ir spektaklio scenografija. Jis spėjo, esą pilki radiatoriai scenoje „guodžia“ dramos personažus: puolę į neviltį jie glaudžiasi prie radiatorių, bent taip ieškodami šilumos.
Tačiau didžiausią įspūdį recenzentui padarė „du milžiniški balti sparnai, kurie plasnodami pirmoje spektaklio dalyje skelbia angelišką Dezdemonos tyrumą, o finale iš šių sparnų sudedamas kapas liguisto pavydo ir intrigų aukoms.“
Liaupsės – Dezdemonai
Po spektaklio publika audringai reiškė savo susižavėjimą atlikėjais.
Pagrindinius „Otelo“ personažus įkūnijo italas Leonardo Gramegna (Otelas), Vokietijoje šiuo metu dirbanti Sandra Janušaitė (Dezdemona) bei LNOBT solistas Dainius Stumbras (Jagas).
„S.Janušaitė visus pranoko vokalu. Jos sopranas, šviesus, o drauge stiprus, glostė klausytojus delikatumu, skambant laimingų meilės akimirkų epizodams, ir graudino širdis tragizmo kupinu skausmu, pavyzdžiui, akistatoje su pamišusiu iš pavydo Otelu.
Arija „Ave Maria“ nuskambėjo lyg nuausta iš šilko ir šviesos. Solistė pakerėjo ypatingu nuoširdumu, žavėjo precizika, o pirmiausia – Dievo duotu talentu“, – gėrėjosi lietuvių soliste Anita Nowak iš teatrdlawas.pl.
Kritikė gyrė ir spektaklio dirigentą Martyną Staškų, išgavusį iš partitūros „neįtikėtiną įtampą ir energiją“: „Jis ne vedė orkestrą, bet greičiau jį pakylėjo savo emocijų galia.“
Lenkijoje taip pat pasirodė Audrius Rubežius, Laima Jonutytė, Arūnas Malikėnas, Egidijus Dauskurdis, Rafailas Karpis, Ignas Misiūra. Greta LNOBT choro (vadovas Česlovas Radžiūnas) dainavo Bydgoščiaus „Opera Nova“ vaikų operos studijos ugdytiniai.
Spektaklį pritaikyti naujai erdvei padėjo režisieriaus asistentė Jūratė Sodytė.
Festivalyje viešėjo antrą kartą
Bydgoščiaus operos festivalis per dvi savaites pristato publikai ne tik operos, bet ir operetės, miuziklo, baleto spektaklių. Nuo 2006-ųjų jie rodomi operos ir baleto teatro „Opera Nova“ scenoje.
Pasak teatro ir festivalio vadovo M.Figaso, 1994 m. pradėtas rengti Bydgoščiaus festivalis, sukvietęs Lenkijos operos teatrus parodyti savo naujausius spektaklius tarp tuomet dar dulkinų statomo teatro sienų, turėjo įrodyti, kad mieste verta turėti operos teatrą (iki tol 1956 m. įsikūrusi operos trupė spektaklius rodė dramos teatro ir kitose scenose).
Tikslas buvo pasiektas – 2006 m., minint Bydgoščiaus operos trupės 50-metį, atidarytas modernus teatro pastatas upės krantinėje greta senamiesčio.
LNOBT trupė Bydgoščiaus festivalyje viešėjo jau antrą kartą. 2010 m. ji čia parodė J.F.Halevy operą „Žydė“.
