Diplomatas pateikė keturiolika savidrausmės patarimų – savotiškų taisyklių, kaip elgtis gyvenime, kad lydėtų sėkmė ir gerbtų aplinkiniai. M.K.Oginskis įžangoje rašė: „Vaikeli mano, tu palieki tėvų namus ir nuo šio žingsnio prasideda naujas tavo gyvenimo etapas. Nuo šiol nebebūsiu tavo vedlys, bet šis laiškas kalbės mano lūpomis ir perduos mano patarimus bei nurodymus, galbūt net ir paskutinę valią, jei Apvaizda nesuteiks laimės dar kartą tavęs išvysti.“ „Pradėjau galvoti, o ką aš pasakyčiau, prieš išsiskirdama su savo paaugliu sūnumi ir ką apskritai jam dažniausiai sakau: „Ar pavalgei“, „Kaip sekasi“, „Kiek gavai“, „Eik nuo kompo“, „Pašerk šunį“, – sakė spektaklio idėjos iniciatorė aktorė A.Pukelytė. – Mokykloje mokomės fizikos, istorijos, matematikos, o būti tėvais mūsų niekas nemoko“.
Priesakuose išdėstytos mintys paliečia pagarbos, religijos, disciplinos, mokslo bei daugelį kitų svarbių temų, į kurias spektaklyje bus siekiama pažvelgti iš šiuolaikinio konteksto.
Režisierės vaidmeniu debiutuojanti A.Pukelytė teigė, kad mąstant apie tai, kaip M.K.Oginskio tekstą būtų galima perkelti į sceną, pirmiausia iškildavo vizualiniai, kinematografiniai sprendimai. Buvo nuspręsta pasitelkti šiuolaikines medijas, kurios ne iliustruotų, bet išplėstų spektaklio erdvę ir taptų svarbiu istorijos pasakojimo dalyviu. Į kūrybą įsitraukė kino režisierius R.Matačius. Jis kartu su režisiere kūrė visą filmuotą spektaklio medžiagą ir videoprojekcijomis transformavo Didžiosios scenos erdvę, kurios viduryje sėdės žiūrovai.
R.Matačius pripažįsta, jog šis projektas yra didelis iššūkis, leidžiantis dalyvauti savotiškame kino ir teatro eksperimente. „Sudėtingiausia suprasti, kaip tam tikri kino dalykai veikia teatro scenoje. O tai sužinosime tik tada, kai susirinks žiūrovai“, – sakė R.Matačius, siekiantis įvairiomis techninėmis priemonėmis sukurti intymią, „keistą“ spektaklio atmosferą.
Ateiti į premjerą kviečiami ne tik jauni žmonės, bet ir jų tėvai. Taip stengiamasi paskatinti dviejų kartų dialogą. Anot A.Pukelytės, Lietuvoje jaunimui kuriami spektakliai retai atitinka daugumos paauglių tikrovę: „Jie dažniausiai pasakoja apie narkomanus, žudikus, savižudžius, kitaip tariant, apie asmenybes, kokių aš gyvenime retai sutinku. Norėjau sukurti spektaklį apie tuos, kurie išoriškai niekuo neišsiskiria, viską slepia viduje, apie stiprius vienišius, nedrąsiai tampančius suaugusiaisiais.“
Spektaklio scenovaizdį ir kostiumus kuria debiutuojanti jauna menininkė Urtė Rimkevičiūtė, muziką – kompozitorius Martynas Bialobžeskis. Spektaklyje vaidina aktoriai Dovilė Šilkaitytė, Dalia Morozovaitė ir Aleksas Kazanavičius. Vaizdo epizoduose filmavosi Andrius Bialobžeskis, Gabija Jaraminaitė, Augustas Gradauskas bei Vytauto Didžiojo gimnazijos auklėtiniai. Operatorius – Adomas Jablonskis. Dalyvauja parkūro sportininkai.
