A.Pärtas dažnai tapatinamas su minimalizmo mokykla, o kaip jo amžininkai Henrykas Goreckis bei Johnas Taveneras – ir su „šventojo“, arba „mistinio“, minimalizmo srove.
„Arvo Estijoje jautė tą pat, ką ir mes visi. Jo muzika atitinka nieko bendra su mada neturinčias vidines žmogaus reikmes“, – rašė Steve’as Reichas.
Gyvenime patyrė lūžį
A.Pärto kūryba paprastai skiriama į du laikotarpius. Ankstyvasis – gana griežto neoklasikinio stiliaus. Vėliau jis pradėjo vartoti XX a. pirmosios pusės komponavimo technikas: dodekafoniją ir serializmą. Tačiau šie darbai ne tik kėlė tarybinių ideologų įtūžį, bet ir tapo A.Pärto kūrybos aklaviete.
Kompozitorius išgyveno gilią asmeninę krizę. Ieškodamas išeities, jis pasinėrė į ankstyvosios muzikos – grigališkojo giedojimo, bažnytinių giesmių ir Renesanso polifonijos – tyrinėjimus. Tuo pat metu įsitraukė ir į religinę praktiką, priėmė Stačiatikių bažnyčios tikėjimą.
Vadina mistiku ir pranašu
XX a. 8-ajame dešimtmetyje atsiradusi muzika buvo iš esmės kitokia – kompozitorius ją apibūdina „tintinnabuli“ – varpų skambėjimo – sąvoka. Dar viena šio etapo darbų ypatybė yra ta, kad muzika dažnai kuriama pagal šventuosius tekstus lotynų ar bažnytine slavų kalbomis.
Neretai A.Pärto muzika hipnotizuoja klausytoją ir tirpdo realaus laiko pojūtį. Kai kas šį kompozitorių laiko muzikos terapijos specialistu, kiti mano jį esant pranašą ar mistiką.
Atvėrė kelią į pasaulį
Sauliaus Sondeckio įkurtą Lietuvos kamerinį orkestrą ir A.Pärtą sieja sena kūrybinė draugystė, siekianti dar XX a. aštuntąjį dešimtmetį. 1977 metais S.Sondeckis į Lietuvos kamerinio orkestro gastrolių Vokietijoje bei Austrijoje programą įtraukė naują A.Pärto kūrinį „Tabula rasa“. Per gastroles šis iki šiol vienas garsiausių A.Pärto kūrinių buvo įrašytas į plokštelę.
„Pasirodžius jai, įvyko sprogimas – ir kūrinys, ir plokštelė pradėti vadinti sensacija. Saulius man davė vizą į Vakarus“, – vėliau kalbėjo A.Pärtas. Pastarasis „Tabula rasa“ įrašas pateko ir į didžiausiu tiražu XX amžiuje parduotų rimtosios muzikos įrašų šimtuką, kuris buvo paskelbtas 2000-ųjų pabaigoje. S.Sondeckio archyve pagarbioje vietoje guli plokštelė su A.Pärto dedikacija: „Sauliui, su meile ir dėkingumu, gyvybės mano muzikai įkvėpėjui.“
„A.Pärto kūryba atvėrė man, ir ne tik man, naujas, anksčiau negirdėtos meditatyvinės muzikos erdves, – yra prisipažinęs S.Sondeckis. – Jos ramybė, galinga įtaiga pakelia žmogaus dvasią į nepatirtų jausmų dausas. Man teko didelė laimė artimai pažinti kompozitorių, aktyviai dalyvauti jo naujų kūrinių atsiradimo procese. Daugybę kartų scenoje panirdavau į Arvo genialios muzikos nirvaną, o gyvenime patirdavau palaimą bendraudamas su neišpasakytai kukliu žmogumi, tikru dvasios aristokratu, kilnia ir iškilia asmenybe.“
A.Pärto 80-mečio proga Vilniaus festivalyje skambės jo kūriniai „Fratres“ smuikui ir styginiams bei „Tabula rasa“ dviem smuikams, preparuotajam fortepijonui ir styginiams. Pirmojoje koncerto dalyje Lietuvos kamerinis orkestras muzikuos su mandolinininku Avi Avitaliu iš Izraelio.
Birželio 3 d. 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas, dirigentas ir solistas Sergejus Krylovas), Avi Avitalis (mandolina, Izraelis), Džeraldas Bidva (smuikas), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (fortepijonas). J.S.Bacho, A.Vivaldi, A.Pärto kūriniai. Bilietų kaina – 14-40 Eur.
Parengė Milda Augulytė
