Simfoniją „Extracultural“ 28 metų G.Gelgotui užsakė Vilniaus festivalis su Vidurio Vokietijos radijo simfoniniu orkestru („Mitteldeutsche Rundfunk Sinfonieorchester“ – MDR). Mat jo vadovas estų dirigentų dinastijos atstovas Kristjanas Järvis žavisi Gedimino kūryba ir dažnai ją atlieka su savo vadovaujamais kolektyvais.
Scenoje pasirodys ne tik G.Gelgotas ir NIKO (Naujų idėjų kamerinis orkestras), bet ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas K.Järvio.
Traukia ir garsas, ir vaizdas
Kaip G.Gelgotas su savo bendraminčiais mėgina šiuolaikine muzika sudominti klausytojus? Jie mėgsta akademinės ir populiariosios kūrybos lydinius, pabrėžia ritminį muzikos pradą ir nesitenkina įprastu muzikos atlikimu.
Muzikantai į savo pasirodymus įkomponuoja choreografiją, vaidybą, šviesų žaismą, vaizdo efektus, net prabangią aprangą, kurdami kiek mistinę klubinės aplinkos atmosferą klasikinėje scenoje, įtaigų reginį, kurį galima pavadinti „vizualizuota muzika“. Jie vieni pirmųjų pradėjo groti programas atmintinai, scenoje judėdami, vaidindami, rečituodami.
Daugiau užsienyje nei Lietuvoje koncertuojantis NIKO jau yra sulaukęs ne vieno entuziastingo atsiliepimo, nuskambėjusio ir iš muzikos kritikų, ir iš garsių kūrėjų lūpų.
„Štai kokia beribė gali būti šiuolaikinė muzika!“ – prieš keletą metų sušuko vokiečių kritikas, išgirdęs G.Gelgoto kūrinį.
O amerikiečių minimalizmo žvaigždė Terry Riley taip išreiškė susižavėjimą lietuvių muzikais: „Tai, ką jūs darote, – iš tiesų efektinga. Man patinka, kai atlikėjai groja atmintinai. Man patinka jūsų muzikantų jautrus vibrato ir dėmesys garso grynumui. Žaviuosi, kad jums tai svarbu, kad esate išalkę muzikos, kuri skleidžia taiką.“
Nori būti suprastas
G.Gelgoto kūryba aprėpia daugelį stilistinių įtakų, pradedant XX amžiaus avangardu ir baigiant šių dienų jaunimo kultūra, tačiau svarbiausias jos vardiklis yra minimalizmas. Pasak G.Gelgoto: „Man patinka minimalizmas. Jis mano gyvenime yra ne tai, ką kur nors išgirdau arba ko išmokau, o kai kas, ką atradau. Niekuomet gerai nesijaučiau perdėm intelektualaus moderniojo meno apsupty. Esu tikras, kad tie, kurie klausosi mano muzikos, supranta mano siekį sudominti muzikos struktūra ir koncepcija, bet taip pat – pažadinti klausytojų širdis.“
Per Vilniaus festivalio atidarymą skambės naujausias G.Gelgoto kūrinys „Extracultural“, suteikęs kompozitoriui naujos patirties.
„Seniai norėjau parašyti didelį kūrinį, tačiau svajonės išsipildo tada, kai esi joms pasirengęs“, – teigė kompozitorius. Jo paties apibūdinimu, „Extracultural“ reiškia vertybes, tikėjimus ir įpročius, kurie esti anapus tam tikros kultūros suvokimo arba pripažinimo. Kai kurių epizodų intonacijos gali priminti baroko muziką arba XX amžiaus avangardą, taip pat senųjų Rytų kultūrų muzikos intonacijas, o kai kurios – mūsų dienų klubinę muziką arba repą.
„Kūrinio forma ir muzikos kalba gali pasirodyti kiek neįprasta, tačiau puikiausiai suvokiama šiuolaikiniam klausytojui“ , – įsitikinęs G.Gelgotas.
Ovacijos truko dešimt minučių
„Extracultural“ pasaulinė premjera įvyko sausio 17 d. prestižinėje „Gewandhaus“ salėje Leipcige. Jos liudytojai buvo ir kai kurie melomanai iš Lietuvos. Anot jų, K.Jarvis Leipcige tiesiog šoko ant pakylos diriguodamas G.Gelgoto simfoniją, o NIKO, kurstomas autoriaus, grieždamas dainavo, rečitavo, daug judėjo.
Premjeroje G.Gelgotas grojo fortepijonu, klavesinu ir MIDI klaviatūra, protarpiais dirigavo NIKO, dainavo ir skandavo angliškus žodžius „polyphonic“, „homophonic“, „out of percepcion“, „extracultural“. Specialiai premjerai dizainerė Kastė Svilaitė parinko atlikėjams kostiumus, sukūrė makiažą ir šukuosenas.
„Extracultural“ premjerą Leipcigo „Gewandhaus“ salėje lydėjo 10 minučių trukusios ovacijos. Ar toks triumfas pasikartos Lietuvoje? Laukti liko nebeilgai – Vilniaus festivalis prasideda birželio 1-ąją. Ateikite ir įsitikinkite savo akimis bei ausimis!
Muzikantai – tituluoti
Šiųmečio festivalio pradžios koncertas Vilniuje suburs muzikantus iš įvairiausių geografinių platumų – Lietuvos atlikėjams vadovaus pasaulinį pripažinimą pelnęs batutos meistras – Estijoje gimęs ir nuo vaikystės JAV, Niujorke, gyvenantis dirigentas K.Jarvis. Laikraštis „The New York Times“ rašė, kad jam diriguojant „jaučiama galinga energija, tarsi būtų prisikėlęs Leonardas Bernsteinas“.
Maestro karjeroje – garsiausių orkestrų sąrašas, daugiau kaip 60 kompaktinių plokštelių diskografija, išleista prestižinių kompanijų „Sony“, „Chandos“, „Naïve Classique“ ir aprėpianti kūrinius nuo kritikų puikiai įvertintų akademinės muzikos įrašų iki apdovanojimus pelniusių Holivudo garso takelių, pavyzdžiui, epiniam kino filmui „Debesų žemėlapis“.
Su K.Jarviu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru S.Rachmaninovo Antrąjį fortepijoninį koncertą atliks jaunosios kartos pianistė Katia Buniatišvili iš Gruzijos. K.Buniatišvili (g. 1987) trejų metų pradėjo mokytis skambinti fortepijonu, šešerių pirmą kartą pasirodė su Tbilisio kameriniu orkestru, o dešimties jau koncertavo Vakarų Europoje, Rusijoje, Ukrainoje, Armėnijoje, Izraelyje ir JAV.
Baigusi Tbilisio centrinę muzikos mokyklą, nuo 2004 m. studijavo Tbilisio valstybinėje konservatorijoje, dabar pasirodo tokiose prestižinėse koncertų salėse kaip Londono „Wigmore Hall“ ir Karalienės Elžbietos salė, Paryžiaus, Eseno filharmonijos, Kanų „Théâtre Croisette“ ir daugelyje kitų. „Be abejonės, K.Buniatišvili apdovanota neeiliniu talentu. Gruzijos pianistės impozantiška technika, gili įžvalga ir rafinuotas jautrumas,“ – rašė apie ją laikraštis „The Guardian“. Birželio 1 d. 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje Vilniaus festivalio pradžios koncertas. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, K.Buniatišvili (fortepijonas, Gruzija), ansamblis NIKO (vadovas G.Gelgotas), dirigentas K.Jarvis (JAV). S.Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 c-moll, op. 18, G.Gelgoto „Extracultural“ orkestrui ir ansambliui (premjera Lietuvoje). Bilietų kaina – 14–50 Eur.
Parengė Milda Augulytė
