„Tikiuosi, kad Pekino opera taps tiltu tarp mūsų tautų ir įkvėps gėrėtis vienus kitų scenos menais“, – vylėsi Pekino operos ekspertas Xu Zhaoqunas, atlydėjęs į Vilniaus festivalį kinų trupės muzikinį spektaklį „Jangų giminės karvedės“.
Publikos reakcija, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre parodžius šį spalvingą vaidinimą pagal senovės Kinijos legendą, pranoko festivalio rengėjų lūkesčius.
Gausios klausytojų gretos po pirmosios dalies ne tik nepraretėjo – jie išlydėjo trupę ilgomis ovacijomis. O tikėtis galėjai visko – tokį neįprastą kūrinį atvežė į Vilnių tituluoti Kinijos scenos meistrai.
Žavėjo kovos scenos
Falcetinis kinų solisčių dainavimas „Jangų giminės karvedėse“ priminė spiegčiojimą, kalbėjimas – paukščių klegėjimą. Nenatūralūs vyriškų personažų balsai skambėjo lyg animacinių filmų herojų. Sunku buvo pagauti bent vieną įsimintiną vokalinį pasažą.
Viskas čia buvo neįprasta lietuvio ausiai ir akiai – artistų balso tembras, intonacijos, juokas ir judesiai, skardus kinų liaudies instrumentų skambėjimas, ryškiaspalviai ornamentuoti personažų kostiumai ir grimas, herojų judesius pratęsiančios plunksnos, botagai, ietys, vėliavos.
Būtent reginys vertė pamiršti vaikišką siužetą, naivius dialogus ir vaidybą. Žiūrovus vertė aikčioti solistų akrobatinis pilotažas – sukiniai ore, vartymasis su kardais ir ietimis, žongliravimas ginklais – tam apibūdinti tektų pasitelkti nebe meno, o sporto terminus.
XIX a. imperatoriaus rūmuose susiformavusi Pekino opera tarp ilgaamžių kinų teatro tradicijų sugėrė ir kovos meno paveldą.
Spektaklis apie moteris kariūnes, stojusias ginti šalies vietoj nukautų vyrų, iš tiesų nepašykštėjo gracingų kaip šokis kovos scenų, kurioms pasirengti, pasak režisieriaus Sun Guiyuano, reikia keliolikos metų.
Aiškino žaidimo taisykles
Kiek laiko reikia, kad perprastum ir įvertintum „jingju“ – taip iš tikrųjų vadinamas kinų parodytas žanras, kuris sieja muziką, vaidybą, dailę, kovos menus, akrobatiką, – artistų meistrystę?
Xu Zhaoqunas ir Sun Guiyuanas, pasitelkę trupę, dvi valandas aiškino lietuviams šio žanro žaidimo taisykles edukaciniame vakare.
Bet, ko gero, tik retas suprato, kad, tarkime, spektaklyje vieną pagrindinių veikėjų įkūnijusi Li Shengsu yra Montserrat Caballe kalibro kinų pažiba!
Vilniaus festivalio meno vadovas Gintautas Kėvišas prisiminė, kad kinams savo ruožtu nėra lengva perprasti vakarietiškos operos subtilybes. Šioje šalyje nėra nė vienos nuolatinės ją populiarinančios trupės!
LNOBT rodant Guangdžou teatre (Kinija) jau legendiniu tapusį Anthony Minghellos režisuotą „Madam Baterflai“ spektaklį, užsakovai norėjo papuošti kiniškais motyvais slankiojančias širmas ir įkalbinėjo lietuvius perstatyti antrąjį operos veiksmą. Jie net žadėjo surasti tam gerą režisierių, kadangi šviesaus atminimo „Oskaro“ laureato A.Minghellos nebėra.
Derybos su kinais dėl „Madam Baterflai“ G.Kėvišui buvo vienos sunkiausių per karjerą. Tačiau lietuvių dialogas su kinais nenutrūko. Šiuo metu Kinijoje LNOBT baleto trupė rodo „Žizel“ ir „Gulbių ežero“ spektaklius.
„Bendrauti su kinais labai sudėtinga – kartais jie nenuspėjami. Tačiau patekti į šią rinką yra svarbu. Mes atsisakome gastrolių netinkamose teatro spektakliams scenose. Norime parodyti savo tikrąjį veidą – tam reikia ne tik erdvios scenos, bet ir solidaus techninio arsenalo. Kinai visa tai turi. Ten gastroliuoti nori visi. Tvyro didžiulė konkurencija. Džiaugiuosi, kad mes laimime“, – kalbėjo G.Kėvišas.
Kinija ir Lietuva mezga kultūrinius ryšius
Pekino operos spektaklis „Jangų giminės karvedės“ yra vienas ryškiausių Kinijos menų festivalio Baltijos šalyse akcentų.
Šis festivalis – atsakas į pernai Kinijoje surengtą Baltijos kultūros festivalį. Jame Lietuvai atstovavo Čiurlionio kvartetas, Baltijos gitarų kvartetas bei A.Noviko vadovaujamas vokalinis ansamblis „Jazz Island“, pristatę daugiausia lietuvišką muziką.
Kinijos meno invaziją į Lietuvą šiemet pradėjo Kinijos mongolų tradicinės muzikos ansamblis „Ih Tsetsn“, o pratęs Šanchajaus džiazo bei Pekino simfoninis orkestrai.
