Trupės vadovas Ohadas Naharinas laikomas vienu iš penkių šiandienos talentingiausių ir įtakingiausių pasaulio choreografų. Spektaklis „Deca Dance“ – tarsi kelionė po O.Naharino kūrybą. Tačiau šis fragmentiškas kūrinys nėra muziejaus eksponatas – choreografas ir trupė jį nuolat atnaujina.
Spektakliai atima žadą
„Genijus, ir tuo viskas pasakyta, – taip 63 metų O.Nahariną apibūdino „Auros“ šokio teatro vadovė choreografė Birutė Letukaitė. – Jis sugeba nustebinti kiekvienu spektakliu, kuris įtraukia, išlaisvina ir tavo paties vaizduotę, paliečia jausmus, kalba apie prigimtinius dalykus.“
B.Letukaitė keturiolika metų kasmet vyksta į Suzanne Dellal centre Tel Avive vykstančius Izraelio šokio pristatymus ir jau trylika metų Izraelio šokį pristato „Auros“ šokio festivalyje Kaune.
„Kai ten nuvažiuoji, pamatai nežmonišką kiekybę ir kokybę labai emocionalaus, daug judesio ornamentikos turinčio šokio. Puikūs šokėjai ir choreografai savo šokiu atspindi gyvenimą, – pasakojo B.Letukaitė. – Kai pirmą kartą pamačiau „Batsheva“ šokio trupę, pakirto kojas, tai buvo viršūnė.“
Ir, pasak B. Letukaitės, nepaisant kasmet vykstančios šokėjų kaitos, visada žinai, kad tai, ką pamatysi, bus nuostabu. „Kiekvienas šokėjas yra individualybė, jų spektakliai tikrai atima žadą. Atrodo, kad kiekvienas šoka ne šimtu, bet penkiais šimtais procentų ir nustebina kiekvienu judesiu. O tai yra „Gagos“ technika, kuri išlaisvina žmogaus kūrybinę potenciją, fantaziją, išmuša iš visų šablonų, kūnas pradeda daryti dalykus, kurių niekada nedarė“, – sakė „Auros“ šokio teatro vadovė ir pridūrė, kad, jos manymu, neatsiras nė vieno Lietuvos žiūrovo, kuriam nepatiks spektaklis „Deca Dance“.
Jauniausių šokėjų trupė
Vienintelį pasirodymą Lietuvoje ir Baltijos šalyse surengsiantį „Batsheva Ensemble“ prie pagrindinės trupės O.Naharinas įkūrė 1991 m., siekdamas mokyti ir skatinti jaunuosius šokėjų bei choreografų talentus ir ugdyti jaunąją auditoriją.
Ansamblį sudaro šokėjai nuo 18 iki 24 metų, jie atrenkami per tarptautines peržiūras, kuriose dalyvauja jaunuoliai iš geriausių pasaulio šokio mokyklų. Į Vilnių atvykusioje 26 žmonių grupėje – 16 šokėjų iš Izraelio, kiti – iš JAV, Kanados ir Japonijos. Kai kurių jų šeimų kilmė siekia ir mūsų šalį, o garso režisierius netgi gimė ir iki šešerių metų augo Vilniuje.
„Prieš atvykdamas dirbti į Lietuvą, išgirdau, kad „Batsheva“ šokio trupė pristatė savo naujausią darbą, kuris vadinasi „Paskutinis darbas“, ir labai tikiuosi, kad tai tik pavadinimas“, – sakė Izraelio ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas Yehuda Gidronas.
„Kai dar tik buvo pranešta, kad O.Naharinas stato naują spektaklį, trupė su būsimu darbu jau buvo pakviesta į keletą šokio festivalių. Ir tai daug pasako apie choreografą – jo charizmą, jo išrastą šokio judesių kalbą, kurios mokosi ir moko daugelis šokėjų, choreografų visame pasaulyje. Tai yra O.Naharino galia“, – pridūrė Y.Gidronas apie savo šalies pasididžiavimą.
Šokis plečia galimybių ribas
„Batsheva“ šokio trupė veikia 51 metus, pusę to laiko O.Naharinas yra jos meno vadovas.
Jis nesimokė šokti nuo mažens, nors jo mama – šokio mokytoja, tėvas – aktorius, vėliau pasukęs į psichologiją. Vaikystėje O.Naharinas buvo pasinėręs į muziką, tapybą ir rašymą.
Tačiau tėvai pastebėjo sūnaus talentą šokti ir prieš pat jam baigiant karinę tarnybą mama pasirūpino, kad sūnus pakliūtų į filantropės, šokio mecenatės baronienės Batshevos de Rothschild bei legendinės amerikiečių šokėjos ir choreografės Marthos Graham įkurtos Batshevos šokio trupės peržiūrą.
Tada Ohadui buvo 22-eji, o peržiūroje užteko vos poros minučių, kad jis būtų priimtas. Vėliau – studijos, darbas kitose trupėse, kol 1980 m. O.Nazarinas su žmona Mari Kajiwara įkūrė savo šokio trupę. 1990 m. jis buvo paskirtas „Batsheva“ šokio trupės meno vadovu.
Apie šokį O.Naharinas nemėgsta kalbėti, teigdamas, kad svarbiau yra tai, ką žiūrovai pamato ir pajunta patys, o ne tai, ką papasakoja choreografas. Nebent tik tiek, kad „šokiu artistai išreiškia savo silpnybes, kad būtent per šokį įveiktų, praplėstų savo galimybių ribas. Šokis – tam tikras psichikos ir fiziologijos tyrimas, tai kova su vidiniais demonais ir visiškas savęs supratimas“.
Spektaklį „Deca Dance“ sudaro numeriai iš geriausių O.Naharino spektaklių, pastatytų per pastaruosius du dešimtmečius.
Premjera Tel Avive įvyko 2000 metais ir nuo to laiko spektaklis buvo pildomas, vystėsi, kito. Dalis spektaklių, kurių scenos sudaro „Deca Dance“ turinį, jau yra tapę Izraelio ir pasaulio šiuolaikinio šokio klasika.
Tokiomis prašmatniomis gastrolėmis savo 20-metį švenčia Lietuvos šokio informacijos centras, pakvietęs „Batsheva Ensemble“ šokti į Lietuvos nacionalinio dramos teatro sceną.
