O šeštadienį ir sekmadienį Pažaislio festivalis lankysis dvaruose. Zypliuose vyks ansamblio „Nepaklusnieji“ teatralizuotas koncertas „Kabaretas“, sekmadienį Gelgaudiškio dvare Lietuvą ir Norvegiją sujungs muzikinis tiltas. Koncertuos Asta Kriščiūnaitė (sopranas), Audronė Kisieliūtė (fortepijonas) bei „Duo Oktava“ – Povilas Syrrist Gelgota (altas) ir Toril Syrrist Gelgota (violončelė).
Baigiantis muzikiniam birželiui, naujienų agentūra ELTA apie dvidešimtą vasarą iš eilės skambantį Pažaislio muzikos festivalį kalbėjosi su jo koordinatoriumi bei vienu iš iniciatorių Justinu Krėpšta.
– Jau dvidešimtą kartą sukvietėte kauniečius ir daugelio kitų Lietuvos miestų bei miestelių žmones prie, pasak Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, skaidrių muzikos versmių, suteikdami progų semtis dvasinės atgaivos ir taurių minčių iš nenykstančią vertę turinčios klasikinės muzikos. Gal prisimintumėte, kaip festivalis atsirado?
– Pati pradžia buvo vos vienas koncertas. Prieš 20 metų maestro Petro Bingelio diriguojamas Kauno valstybinis choras kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais Regina Maciūte, Inesa Linaburgyte, Algirdu Janutu bei Vladimiru Prudnikovu, liepai baigiantis, Pažaislio vienuolyno šventoriuje atliko įspūdingąją Georgo Friedricho Handelio oratoriją „Mesijas“. Tą vakarą Pažaislyje nuskambėjo didinga muzika, kurios klausėsi beveik trys tūkstančiai žmonių. Ši minia tapo neeilinio įvykio liudytoja, nes būtent po šito sėkmingo koncerto kaip tik ir kilo idėja rengti Pažaislio muzikos festivalį.
Šiandien, kai Pažaislio festivalis kasmet trunka tris mėnesius, galime pripažinti, kad vieno koncerto inspiruotas renginys netrukus tapo Lietuvos kultūros reiškiniu, be kurio neįsivaizduojamas koncertinis vasaros sezonas.
Iki šių metų vasaros buvo surengta netoli 700 koncertų, festivalyje dirigavo 92 batutos meistrai, griežė 57 simfoniniai ir kameriniai orkestrai, dainavo 28 chorai. Buvo atlikta 12 operų, inscenizuota 16 lietuvių dramaturgų spektaklių istorine tema. Daugybė garsiausių pasaulio muzikantų, išskirtinės programos, žiūrovų dėmesys ir meilė paskatino tam tikras muzikines tradicijas bei festivalio siekį kuo plačiau skleisti kultūrą po Lietuvą.
Festivalis debiutavo 1996 metų birželio 2 ąją – Pažaislio vienuolyne buvo atlikta Ludwigo van Beethoweno oratorija „Kristus Alyvų kalne“, diriguojama P.Bingelio. Tų pačių metų liepą, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Kauno pilies papėdėje parodyta Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“, režisuota Irenos Bučienės. Pagrindinį vaidmenį atliko Regimantas Adomaitis. Šiuo spektakliu Pažaislio festivalyje prasidėjo istorinių dramų, skirtų Valstybės dienai, pastatymų prie Kauno pilies tradicija.
– Šiemetinio festivalio moto „Kuriantis tradicijas“. Kodėl būtent toks?
– Dar derėtų priminti, kad mūsų šiemetinis festivalis ženklintas ir kunigaikščio, politinio veikėjo bei kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio vardu, nes 2015-aisiais sukanka 250 metų nuo jo gimimo. Taip pat šįmet savuoju festivaliu minime Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio gimimo 140-ąsiasi metines. Greta to – ir dviejų garsių Lietuvos tenorų Virgilijaus Noreikos bei Edgaro Montvido jubiliejus.
Du dešimtmečius gyvuojantis muzikos festivalis ne tik džiugina klausytojus nepaprasta programų įvairove bei renginių gausa, jis padėjo rastis daugeliui gražių tradicijų. Tai – renginiai, nuolat naujomis programomis pristatantys ryškiausius Lietuvos kolektyvus. Tai – įdomios bei išskirtine charizma alsuojančios erdvės, be kurių nebeįsivaizduojama muzikinė Lietuvos vasara. Žinoma, tai – ir ryškios asmenybės, kūrybos žmonės.
Per 20 metų išaugo nauja muzikos klausytojų karta. Kartu su ištikimiausiais Pažaislio festivalio gerbėjais šį birželį ji turėjo progos išgyventi nepakartojamų akimirkų viename tokių susitikimų. Koncerte Kauno valstybinėje filharmonijoje, kai čia dainavo nepaprastai ryški, tiesiog fantastiška lietuvių dainininkė, daranti didelę karjerą pasaulyje, Asmik Grigorian bei daugelį laimėjimų savo kūrybinėje biografijoje sukaupę talentingi jos tėvai – Irena Milkevičiūtė (Lietuva) bei Gehamas Grigorianas (Armėnija). Koncerte dalyvavo Kauno miesto simfoninis orkestras bei dirigentas J.Domarkas.
Jei kalbam apie kartų kaitą, tikrai akivaizdu, kad ji ženkli ne tik publikoje, bet ir scenose. Liepos 2-ąją prie Kauno pilies vyks tradicinis Pažaislio festivalio spektaklis istorine tema. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai šiemet paskyrėme Juozo Grušo dramą „Herkus Mantas“. Režisavo Vytautas Rumšas (vyresnysis), kuris prieš 16 metų kaip tik tame pačiame (tik kitos režisierės – Irenos Bučienės) pastatytame spektaklyje vaidino pagrindinį vaidmenį. Šį kartą Herkus Mantas bus Vytautas Rumšas jaunesnysis.
Liepos 31-ąją Kauno filharmonijoje vyks dar vienas dviejų kūrėjų – tėvo ir sūnaus – talentus pristatantis koncertas „Tarp operos, poezijos ir džiazo“. Jame pasirodys Kostas Smoriginas, vyresnysis (vokalas, gitara) bei Kostas Smoriginas jaunesnysis (bosas). Jiems pritars Povilas Jaraminas (fortepijonas).
Iš tikrųjų galima paminėti daugiau Pažaislyje atsirandančių tradicijų. Na, kad ir šio penktadienio koncertą, kai Kauno marių bangomis raibuliuos J.Strausso muzikos garsai. Tokį koncertą, klausytojų pageidavimu, rengiame jau nemažai metų.
– Kuo taps įsimintina šių metų vasara Pažaislio festivalio gerbėjams?
– Galim pasidžiaugti, kad tų gerbėjų neabejotinai po vasaros turėsime gerokai daugiau nei iki šiol. Nes festivalis vis atveria naujas koncertines erdves. Šįsyk tai – Jonavoje Joninių slėnis, Kelmės evangelikų liuteronų ir Pasvalio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios.
Simfoninės, kamerinės bei kitų žanrų muzikos gerbėjams bus surengta daug įspūdingų susitikimų su gerais atlikėjais iš mūsų šalies bei užsienio. Festivalio programoje šiais metais – 40 koncertų, dalis jų – nemokami. Koncertuos 5 Lietuvos simfoniniai ir kameriniai orkestrai, Kauno valstybinis, Čikagos choralinis chorai, taip pat berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“.
Žvelgdami į nueitą dvidešimties metų kelią, nuoširdžiai tikime, kad ši, jubiliejinė, vasara bus puiki proga ne tik atsigręžti į Pažaislio muzikos festivalio ištakas bei peržvelgti nueitą kelią, bet ir nubrėžti gaires tolesniam festivalio gyvavimo etapui ateityje. O šiandien regint po koncertų spindinčias muzikos klausytojų, žiūrovų akis, norisi tikėti, kad Pažaislio festivalio laukia dar ne vienas jubiliejinis sezonas.
