O šeštadienį ir sekmadienį Pažaislio festivalis lankysis
dvaruose. Zypliuose vyks ansamblio „Nepaklusnieji“ teatralizuotas
koncertas „Kabaretas“, sekmadienį Gelgaudiškio dvare Lietuvą ir
Norvegiją sujungs muzikinis tiltas. Koncertuos Asta Kriščiūnaitė
(sopranas), Audronė Kisieliūtė (fortepijonas) bei „Duo Oktava“ –
Povilas Syrrist Gelgota (altas) ir Toril Syrrist Gelgota
(violončelė).
Baigiantis muzikiniam birželiui, naujienų agentūra ELTA apie
dvidešimtą vasarą iš eilės skambantį Pažaislio muzikos festivalį
kalbėjosi su jo koordinatoriumi bei vienu iš iniciatorių Justinu
Krėpšta.
– Jau dvidešimtą kartą sukvietėte kauniečius ir daugelio kitų Lietuvos miestų bei miestelių žmones prie, pasak Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, skaidrių muzikos versmių, suteikdami progų semtis dvasinės atgaivos ir taurių minčių iš nenykstančią vertę turinčios klasikinės muzikos. Gal prisimintumėte, kaip festivalis atsirado?
– Pati pradžia buvo vos vienas koncertas. Prieš 20 metų maestro
Petro Bingelio diriguojamas Kauno valstybinis choras kartu su
Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais Regina
Maciūte, Inesa Linaburgyte, Algirdu Janutu bei Vladimiru
Prudnikovu, liepai baigiantis, Pažaislio vienuolyno šventoriuje
atliko įspūdingąją Georgo Friedricho
Handelio oratoriją „Mesijas“. Tą vakarą Pažaislyje nuskambėjo
didinga muzika, kurios klausėsi beveik trys tūkstančiai žmonių. Ši
minia tapo neeilinio įvykio liudytoja, nes būtent po šito sėkmingo
koncerto kaip tik ir kilo idėja rengti Pažaislio muzikos
festivalį.
Šiandien, kai Pažaislio festivalis kasmet trunka tris
mėnesius, galime pripažinti, kad vieno koncerto inspiruotas
renginys netrukus tapo Lietuvos kultūros reiškiniu, be kurio
neįsivaizduojamas koncertinis vasaros sezonas.
Iki šių metų vasaros buvo surengta netoli 700 koncertų,
festivalyje dirigavo 92 batutos meistrai, griežė 57 simfoniniai ir
kameriniai orkestrai, dainavo 28 chorai. Buvo atlikta 12 operų,
inscenizuota 16 lietuvių dramaturgų spektaklių istorine tema.
Daugybė garsiausių pasaulio muzikantų, išskirtinės programos,
žiūrovų dėmesys ir meilė paskatino tam tikras muzikines tradicijas
bei festivalio siekį kuo plačiau skleisti kultūrą po Lietuvą.
Festivalis debiutavo 1996 metų birželio 2 ąją – Pažaislio
vienuolyne buvo atlikta Ludwigo van Beethoweno
oratorija „Kristus Alyvų kalne“, diriguojama P.Bingelio. Tų pačių
metų liepą, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Kauno
pilies papėdėje parodyta Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“,
režisuota Irenos Bučienės. Pagrindinį vaidmenį atliko Regimantas
Adomaitis. Šiuo spektakliu Pažaislio festivalyje prasidėjo
istorinių dramų, skirtų Valstybės dienai, pastatymų prie Kauno
pilies tradicija.
– Šiemetinio festivalio moto „Kuriantis tradicijas“. Kodėl būtent toks?
– Dar derėtų priminti, kad mūsų šiemetinis festivalis
ženklintas ir kunigaikščio, politinio veikėjo bei kompozitoriaus
Mykolo Kleopo Oginskio vardu, nes 2015-aisiais sukanka 250 metų nuo
jo gimimo. Taip pat šįmet savuoju festivaliu minime
Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio gimimo 140-ąsiasi metines. Greta to – ir
dviejų garsių Lietuvos tenorų Virgilijaus Noreikos bei Edgaro
Montvido jubiliejus.
Du dešimtmečius gyvuojantis muzikos festivalis ne tik džiugina
klausytojus nepaprasta programų įvairove bei renginių gausa, jis
padėjo rastis daugeliui gražių tradicijų. Tai – renginiai, nuolat
naujomis programomis pristatantys ryškiausius Lietuvos kolektyvus.
Tai – įdomios bei išskirtine charizma alsuojančios erdvės, be kurių
nebeįsivaizduojama muzikinė Lietuvos vasara. Žinoma, tai – ir
ryškios asmenybės, kūrybos žmonės.
Per 20 metų išaugo nauja muzikos
klausytojų karta. Kartu su ištikimiausiais Pažaislio festivalio
gerbėjais šį birželį ji turėjo progos išgyventi nepakartojamų
akimirkų viename tokių susitikimų. Koncerte Kauno valstybinėje
filharmonijoje, kai čia dainavo nepaprastai ryški, tiesiog
fantastiška lietuvių dainininkė, daranti didelę karjerą pasaulyje,
Asmik Grigorian bei daugelį laimėjimų savo kūrybinėje biografijoje
sukaupę talentingi jos tėvai – Irena Milkevičiūtė (Lietuva) bei
Gehamas Grigorianas (Armėnija). Koncerte dalyvavo Kauno miesto
simfoninis orkestras bei dirigentas J.Domarkas.
Jei kalbam apie kartų kaitą, tikrai akivaizdu, kad ji ženkli ne
tik publikoje, bet ir scenose. Liepos 2-ąją prie Kauno pilies vyks
tradicinis Pažaislio festivalio spektaklis istorine tema. Valstybės
(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai šiemet paskyrėme
Juozo Grušo dramą „Herkus Mantas“. Režisavo Vytautas Rumšas
(vyresnysis), kuris prieš 16 metų kaip tik tame pačiame (tik kitos
režisierės – Irenos Bučienės) pastatytame spektaklyje vaidino
pagrindinį vaidmenį. Šį kartą Herkus Mantas bus Vytautas Rumšas
jaunesnysis.
Liepos 31-ąją Kauno filharmonijoje vyks dar vienas dviejų
kūrėjų – tėvo ir sūnaus – talentus pristatantis koncertas „Tarp
operos, poezijos ir džiazo“. Jame pasirodys Kostas Smoriginas,
vyresnysis (vokalas, gitara) bei Kostas Smoriginas jaunesnysis
(bosas). Jiems pritars Povilas Jaraminas (fortepijonas).
Iš tikrųjų galima paminėti daugiau Pažaislyje atsirandančių
tradicijų. Na, kad ir šio penktadienio koncertą, kai Kauno marių
bangomis raibuliuos J.Strausso muzikos garsai. Tokį koncertą,
klausytojų pageidavimu, rengiame jau nemažai metų.
– Kuo taps įsimintina šių metų vasara Pažaislio festivalio gerbėjams?
– Galim pasidžiaugti, kad tų gerbėjų neabejotinai po vasaros
turėsime gerokai daugiau nei iki šiol. Nes festivalis vis atveria
naujas koncertines erdves. Šįsyk tai – Jonavoje Joninių slėnis,
Kelmės evangelikų liuteronų ir Pasvalio Šv.Jono Krikštytojo
bažnyčios.
Simfoninės, kamerinės bei kitų žanrų muzikos gerbėjams bus
surengta daug įspūdingų susitikimų su gerais atlikėjais iš mūsų
šalies bei užsienio. Festivalio programoje šiais metais – 40
koncertų, dalis jų – nemokami. Koncertuos 5 Lietuvos simfoniniai ir
kameriniai orkestrai, Kauno valstybinis, Čikagos choralinis chorai,
taip pat berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“.
Žvelgdami į nueitą dvidešimties metų kelią, nuoširdžiai tikime,
kad ši, jubiliejinė, vasara bus puiki proga ne tik atsigręžti į
Pažaislio muzikos festivalio ištakas bei peržvelgti nueitą kelią,
bet ir nubrėžti gaires tolesniam festivalio gyvavimo etapui
ateityje. O šiandien regint po koncertų spindinčias muzikos
klausytojų, žiūrovų akis, norisi tikėti, kad Pažaislio festivalio
laukia dar ne vienas jubiliejinis sezonas.