Ateinantį sezoną Vilniaus City Operos žiūrovų laukia net 3 premjeros: Claude'o Debussy „Pelėjas ir Melisanda“, Giacomo Puccini „Toska“ ir Georges'o Bizet „Karmen“. Šių istorijų ašis – išskirtinio likimo moterys. Jų temą papildys ir grįžtančios „bohemiečių“ sukurtos operos: Giuseppe Verdi „Trubadūras“, Piotro Čaikovskio „Oneginas“ ir Stepheno Sondheimo miuziklas „Svynis Todas“, o su jomis – ir solistė A.Grigorian, sukūrusi įspūdingas damas visose trijose operose.
„Praėjęs sezonas mums buvo ypač įdomus ir sudėtingas. Pastatytas kol kas didžiausios sėkmės sulaukęs spektaklis „Trubadūras“, kurį mažiau kaip per keturis mėnesius pamatė net 11 000 žiūrovų. Sukurta pirmoji opera jaunimui „Jonas ir Greta“, atnešusi spektaklio kūrėjams Gediminui Šeduikiui ir Ričardui Šumilai Auksinį scenos kryžių. Ir nors kolektyvo skolos niekaip nemažėja, optimizmo ir įkvėpimo šiemet bus dar daugiau“, – žadėjo D.Ibelhauptaitė.
Pirmoji premjera – vienintelė užbaigta C.Debussy opera „Pelėjas ir Melisanda“ Kongresų rūmų sceną išvys jau gruodžio 3-6 dienomis. Tai visiems žinomas, tačiau mažai pažintas Lietuvoje kompozitorius, todėl savo pasirinkimu „bohemiečiai“ tęsia savo seną tradiciją pristatyti Lietuvos žiūrovams nepažintas operas. „Sugalvojau, kaip įvardyti šios operos žanrą. Tai – erotinė fantazija. Jos centre – graži, paslaptinga moteris. kur tik ji pasirodo, visur sugeba sukelti chaosą. Pabaigoje visi vyrai prisipažins ją įsimylėję“, – siužeto peripetijas apibūdino D.Ibelhauptaitė.
Šis impresionistinės muzikos kūrinys reikalauja kruopštaus pasiruošimo ne tik iš atlikėjų, bet ir ypač aukšto profesionalumo iš orkestro. Tai patvirtino ir maestro G.Rinkevičius: „Kai C.Debussy „Pelėjas ir Melisanda“ buvo pirmą kartą pastatyta prieš šimtą metų, tai buvo visai naujas žodis operos istorijoje. Impresionistinė, spalvinga, užuominų kupina muzika – kietas riešutėlis. Todėl aš dabar labai daug mokausi. Dalia sako, kad dirba, o aš mokausi. Kiekvieną kartą mes visi esame ir būsime studentai, ypač su tokiais išskirtiniais kūriniais kaip „Pelėjas ir Melisanda“. Kiekvieno dirigento svajonė padirbėti su tokiu kūriniu. Tai – ne G.Verdi, ne G.Puccini, ne Richardas Wagneris, tai kitas muzikos pasaulis, bet lygiai toks pat įspūdingas.“
Į Vilnių atlikti pagrindinio vaidmens grįš Jurgita Adamonytė, gegužės mėnesį sukūrusi publiką ir kritikus be amo palikusį šios paslaptingos moters portretą Velso nacionalinėje operoje. Didžiosios Britanijos operos kritikai vieningai pavadino Jurgitą „geriausia dešimtmečio Melisanda“ ir „lietuviškąja Ingrid Bergman“, o jos vaidmens atlikimas nusipelnė aukščiausio įvertinimo.
Antroji moteris naujajame sezone – „Toska“. Ši opera – „bohemiečių“ sugrįžimas prie kompozitoriaus G.Puccini kūrybos. To paties pavadinimo pjesė, sukurta legendinei aktorei Sarai Bernhardt, susilaukė didžiulio populiarumo ir buvo suvaidinta daugiau nei 3000 kartų vien Prancūzijoje. G.Puccini negalėjo atsispirti šios herojės kerams – taip radosi nuostabi muzika, garsiausios arijos ir aistringa meilės istorija, kurios centre – žavinga dainininkė Toska.
O išskirtinės moters istorija neapsieina be stiprių, aistringų ir kerštingų vyrų, kurie bet kokia kaina nori jas užvaldyti. „Tamsos demono“ Skarpijos vaidmeniu Vilniuje debiutuos vienas ryškiausių šių dienų baritonų Kostas Smoriginas.
Šio įspūdingo kūrinio Lietuvoje negirdėjo visa jaunoji karta – scenoje šis veikalas nebuvo statytas nuo 1997 m. „Toskos“ premjera vyks balandžio 27 – gegužės 1 d., o spektaklio režisierė D.Ibelhauptaitė tiki, kad spektaklis nenusileis „Trubadūro“ aistringumui ir tęs įspūdingą garsiausių pasaulio operų pristatymą VCO repertuare.
Visiems gerai pažįstamą G.Bizet „Karmen“ naujam skambesiui prikels elektroninės muzikos kūrėjas M.Adomaitis (Ten Walls).
„Mes turime geriausius solistus, atliekančius „Karmen“ partijas žymiausiose pasaulio scenose, todėl būtų tiesiog kvaila nepastatyti šios operos! Justina Gringytė triumfavo tiek Anglų nacionalinės operos spektaklyje, tiek Maskvos Didžiajame teatre, jos Karmen jau laukia Madridas ir Škotų nacionalinė opera. K.Smoriginas yra „mister Eskamiljo Nr.1“, šį vaidmenį jau atliko daugiau nei 150 kartų. Naujausių jo šio vaidmens interpretacijų šį sezoną laukia Italijos ir Vokietijos teatrai bei Londono karališkasis operos teatras „Covent Garden“. Edgaras Montvidas būtų idealus Don Chosė! Vis dėlto nesinorėjo imtis tradicinio pastatymo. Su Mariumi bendraujame jau 5 metai – nuo XYZ projekto laikų. Jau prieš metus buvo kilusi mintis sukurti visą elektroninę operą ir, aišku, čia net abejonių nekilo, kokį kūrinį pasirinksim – tik „Karmen“. Mariaus kūryba visuomet ryškiai išsiskyrė iš kitų tiek klasikinės muzikos suvokimu, tiek jos interpretacija ir originalumu. Jis – vienintelis Lietuvoje, galintis įgyvendinti šią mūsų idėją“, – pasakojo VCO meno vadovė.
VCO komandos teigimu, premjeros datą pasakyti dar sunku – vyksta ilgas ir sudėtingas kūrybos procesas. „Ši opera man yra dovana dėl daugelio dalykų. Turiu progą kurti operos elektroninę versiją, galiu sujungti šiuolaikinės ir klasikinės muzikos patirtį, įprasminti tai, kad daugiau nei 10 metų mokiausi groti klarnetu ir fagotu. XYZ projektas paveikė visą mano kūrybą. Be jo mano naujausi kūriniai būtų kitokie. Kurti visą operos elektroninę versiją yra didžiulis iššūkis, tai kur kas sudėtingiau ir įdomiau nei remiksuoti populiarias arijas. Jaučiuosi įkvėptas, dėkingas, skolingas“, – sakė M.Adomaitis.
Jau spalio 22–25 d. grįš „Trubadūras“ ir tai bus vieninteliai šios operos spektakliai šį sezoną, nes sunku į vieną būrį suburti po pasaulį išsisklaidžiusius solistus. VCO džiaugėsi, kad Manriko vaidmeniui pavyko prisivilioti pastaruosius dvejus metus operos pasaulį stebinantį lenkų tenorą Arnoldą Rutkowskį. Jo mylimąją Leonorą scenoje įkūnys dvi geriausios Lietuvos solistės: Sandra Janušaitė ir A.Grigorian. Pastarajai šie metai pažėrė ne tik naujų profesinės veiklos aukštumų, bet ir asmeninio gyvenimo pokyčių – A.Grigorian ne tik spėjo pavergti Romos publiką įsimintinu pasirodymu operoje „Madam Baterflai“, bet ir spėjo šią vasarą Graikijoje atšvęsti vestuves bei ką tik grįžo iš povestuvinės kelionės į Šiaurės ašigalį.
Mačiusieji „Oneginą“ su ilgesiu prisimena E.Montvido sukurtą Lenskį. Šį sezoną grįžtantis „bohemiečių“ spektaklis suteiks galimybę dar kartą išvysti netradiciškai interpretuotą ir į atmintį įsirėžusį E.Montvido sukurtą jausmingą nevykėlį.
D.Ibelhauptaitė pabrėžė, jog ir toliau svarbia VCO kūrybos dalimi išliks dvi kryptys: nauji ryšiai su kitų menų kūrėjais ir senųjų kūrybinių draugysčių tąsa. Sezono pristatymui pasirinkta ŠMC erdvė – tarsi užuomina apie naujus ryšius su vizualiųjų menų kūrėjais. Taip pat kolektyvas pradeda žvalgytis į tarptautinius vandenis, ne tik kviesdami vis daugiau užsienio atlikėjų, bet ir patys ruošdamiesi ateities kelionėms.
