Tinklapis ciurlionis.link leis ne tik dalytis nuomonėmis ir sužinoti visas naujienas apie svarbiausią šalyje, kas ketverius metus rengiamą muzikos konkursą. Jis įtrauks į varžybų sūkūrį, leis gyvai pajusti jų dvasią tiesiogiai transliuodamas muzikų pasirodymus.
„Tai didelis žingsnis lygiuojantis į didžiuosius pasaulio konkursus“, – pripažno renginiui skirtoje spaudos konferencijoje vienas konkurso rengėjų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius Zbignevas Ibelhauptas.
Profesorius pasidžiaugė, kad šiemet, minint ypatingas datas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 140-metį bei jo vardo konkurso 50-metį, LMTA sutiks konkursantus atsinaujinusi. Jie įžengs į renovuotas auditorijas ir salę, ras čia naujus puikius instrumentus.
Per 50 konkurso metų įvyko milžiniškų pokyčių. Pirmajame M.K.Čiurlionio konkurse 1965-aisiais dalyvavo tik 15 Lietuvos pianistų. Šiemetis renginys suburs per 70 pianistų ir vargonininkų iš 24 pasaulio šalių, tarp jų – net iš Bolivijos, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, JAV.
Tačiau unikalus lietuviškas konkurso veidas bus išsaugotas. Mat šio konkurso svarba Lietuvos kultūrai nesibaigia pačiu renginiu – jis yra ypatingas M.K.Čiurlionio muzikos ir specialiai konkursui parašytų lietuvių autorių kūrinių sklaida. Konkursantai privalo įtraukti lietuviškas pjeses į savo programas. Ir dažnai būtent lietuviški kūriniai suskamba perklausose įdomiausiai, nes svečiai atveria juose iki tol neįžvelgtų klodų.
Pasak pianistų konkurso žiuri vicepirmininko profesoriaus Jurgio Karnavičiaus, šios muzikų varžybos savo programa prilygsta svarbiausiems planetos konkursams. Neveltui renginys vienintelis Baltijos šalyse priklauso Pasaulinei muzikos konkursų federacijai.
„Pianistų laukia dideli išbandymai – jiems reikės parodyti daugybę įvairių gebėjimų, skirtingų stilių išmanymą. Konkurso kūriniai tinka bet kurio atlikėjo testavimui“, – pripažino J.Karnavičius. O vargonininkams, anot jų žiuri vicepirmininkės Renatos Marcinkutės-Lesieur, be viso kito, dar reikės žaibiškai prisitaikyti prie pirmą kartą gyvenime matomų instrumentų.
Konkurso organizatoriai atskleidė vilioję į jį atlikėjus ne tik premijomis, bet ir perspektyva pakoncertuoti. Laureatų lauks pasirodymai pagrindinėse Lietuvos salėse, Rygoje, prizininkų – Palangoje. Tačiau ir laimėtojų premijos – visiškai padorios, nors neprilygsta garsiausių pasaulio konkursų piniginiams prizams: pirmosios – po 10 tūkst. eurų, antrosios – po 6, trečiosios – po 3.
„Kai kurie konkursai meta daug pinigų muzikantų ir žiniasklaidos dėmesiui pritraukti. Bet šis konkursas tapo svarbus ne dėl to“, – pabrėžė vienas konkurso puoselėtojų LMTA garbės daktaras profesorius Vytautas Landsbergis.
Pasak jo, M.K.Čiurlionis suvaidino didelį vaidmenį ne tik Lietuvoje „plėsdamas laisvo kūrybinio impuslo erdvę“. Dar sovietmečiu įvairiose vietose kūrėsi Čiurlionio klubai, kuriuose „buvo galima pakalbėti apie tikrą, laisvą meną“.
„Tai buvo atsvara to meto socrealizmui ir kultūros stagnacijai. O šiandien Čiurlionis su jo menu – dailės ekspozicijomis, literatūra, koncertais, konkursais, konferencijomis, filmais ir festivaliais – tampa Lietuvos „brendu“. Labai daug kam Lietuva yra Čiurlionio Lietuva. Sugebėjome išnešti Čiurlionį į pasaulį ir būti jo kraštas. Tai – ilgų metų įvairių pastangų, privačių ir organizuotų, rezultatas. Džiaugiuosi, kad viskas eina tolyn“, – kalbėjo V.Landsbergis.
7-asis tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas vyks rugsėjo 14-23 dienomis LMTA, Vilniaus evangelikų liuteronų bei Šv.Kazimiero bažnyčiose ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
