Po dešimties dienų, rugsėjo 24 d. jau dvyliktąjį kartą nuskambės teatrinės „Sirenos“ . Šiemet jos skambės ir be žodžių, ir balsais iš Vokietijos, Italijos, Belgijos ir Lietuvos. Sirenoms akomponuos džiazo atlikėjai, energiją gamins dviratininkai, keletas akordų nuskambės kino teatrų salėse, antru balsu pritars skaitantys pranešimus, diskutuojantys pokalbiuose.
Apleistoje ligoninėje žydėjo orchidėjos. Būtent ten – prieš kelerNaius metus uždarytoje Raudonojo kryžiaus ligoninėje – šių metų „Sirenų“ festivalio programą pristatė organizatoriai. Kodėl čia?
Visuomenės ir žmonių ligas operuos užsieniečiai
„Festivalio užsienio programa yra artimai susijusi su vieta, kurioje dabar esame, – pasakojo meno vadovė Audra Žukaitytė, linkteldama netoliese esančio nebefunkcionuojančio pastato pusėn, – ten – naujagimių priėmimo skyrius, tačiau, ar jis bus reikalingas spektaklio „Plaučiai“ herojams, sužinosite rugsėjo 28, 29 dienomis.
Rugsėjo ir spalio sandūroje komiškai, tačiau aštriai žmonijos ligas operuos flamandų menininkai Benjaminas Verdonckas ir Pieteris Ampe spektaklyje „Nekalbame, kad mus suprastų“. O spalio 3, 4 dienomis savo „gyvenimo šokį“ pristatys vyresnio amžiaus belgų kūrėjas Josse De Pauwas ir jo bendražygiai – Kriso Defoorto trio, jau šimtąjį kartą besigilinantys į senstančio žmogaus ir neblėstančio šokio troškimo santykį spektaklyje „Senasis vienuolis“.
„Manau, mūsų visuomenėje, kur trūksta empatijos ir humaniško požiūrio į kitą ar kitokį, tai parodyti itin svarbu, – kalbėjo A.Žukaitytė, nuo „Senojo Vienuolio“ pereidama prie festivalio užsienio programos „vėliavnešio“ – italų režisieriaus Pippo Delbono spektaklio „Orchidėjos“, vienintelio rodomo ne Menų spaustuvėje, o Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje ir ne du, o vieną kartą – spalio 2 d. Šis spektaklis pasufleravo ne tik šių metų festivalio šūkį, bet ir vietą festivaliui pristatyti – pačioje spektaklio pradžioje P.Delbono pasakoja apie savo mamos mirtį, apie jos paskutines akimirkas ligoninėje. Užgesus P.Delbono motinos gyvybei, ji lieka gyva sūnaus kūryboje.
„Simboliška, tačiau prieš porą metų užgesus šios ligoninės „gyvybei“ – jos personalas nutarė pagerbti savo ir pacientų buvusius „antruosius namus“ drauge eidami į teatrą, – Raudonojo kryžiaus ligoninės uždarymą priminė festivalio direktorius Martynas Budraitis, – todėl tikimės, kad iš šios ligoninės pasklidęs garsas visus sukvies būtent į teatrą“.
Žmogus susitinka žmogų: visa kita – nesvarbu
Raudonojo kryžiaus ligoninę išpuošę baltomis orchidėjomis festivalio organizatoriai paaiškino ir šių metų festivalio šūkį – „Visa kita – nesvarbu“.
„Gal Iš pirmo žvilgsnio ši citata kam nors galėjo pasirodyti pretenzinga, sureikšminanti „Sirenų“ festivalį kitų kultūrinių renginių kontekste, tačiau taip gali atrodyti tik nežinant konteksto, – pasakojo A. Žukaitytė, – šis tekstas, tai dalis Ingmaro Bergmano citatos, kurią P.Delbono panaudojo savo spektaklyje“.
„Orchidėjose“ P.Delbono kreipiasi į žiūrovus. Ir pačioje spektaklio pradžioje prisimena: „Bergmanas sakė, jog teatras – tai vieta, kur žmogus susitinka žmogų, o visa kita nesvarbu“. Festivalio organizatoriai į tai ir orientavosi. „Siekėme suteikti progą žmonėms susitikti, – sakė Viktorija Ivanova, viena iš organizatori. – O priežasčių ir pretekstų susitikimams – daug. Tai keturi užsienio ir dešimt lietuviškosios programos spektaklių, o taip pat edukacinė bei klubo programos, atversiančios duris į kūrėjų darbo užkulisius“.
Festivalio žiūrovams bus pristatomas ir „Dar vienas dalykas“, kaip juokauja festivalio organizatoriai, savotiškas flamandų spektaklio „Nekalbame, kad mus suprastų“ post scriptum. Į penkiolikos minučių ir vieno sakinio seansą „Meno forte“ kvies Beniliukso šalyse puikiai žinomas vizualiųjų menų kūrėjas Benjaminas Verdonckas. Apie tai festivalio organizatoriai išsamiau praneš netrukus, nes spontaniškai festivalio programoje atsidūrusio pasirodymo sąlygos ir laikai – dar derinami.
Teatras kine ir kinas apie teatrą
„Sirenos“ ir šiemet žiūrovus kvies susitikti ne tik teatre. Rugsėjo 29 d. 18 val. bendradarbiaujant su Prancūzų institutu Lietuvoje bus rodomas belgų aktorės ir režisierės Yolande Moreau filmas „Anri“. Tai antrasis trimis „Cezariais“ apdovanotos režisierės ilgo metražo filmas. Jis buvo pristatytas Kanų kino festivalyje, o Vilniuje jau matytas festivalio „Žiemos ekranai“ žiūrovams. Pagrindinį vaidmenį jame atlieka P.Delbono.
Kitą dieną, rugsėjo 30-ąją 21 val. žiūrovai bus pakviesti į dar vieną nemokamą kino seansą – šįkart „Skalvijos“ kino centre. Filme „Sangue – kraujas“ scenarijaus autorius, režisierius, operatorius ir aktorius – P.Delbono. Juosta pasakoja apie jo bei buvusio Raudonosios brigados lyderio Giovanni Senzani susitikimą. Apie susitikimą, kuriame susipina ir dviejų moterų istorijos: Pippo motinos Margaritos, uolios katalikės, ir Giovanni žmonos Anos, nusiteikusios prieš bet kokią ginkluotą pasipriešinimo formą bei nutarusios 23 m. laukti savo vyro, atliekančio bausmę kalėjime.
Kartu su netrukus prasidėsiančiu Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu abiejų renginių programose bus pristatyti du lietuvių kūrėjų dokumentiniai filmai, kuriuose tapomi režisierių Eimanto Nekrošiaus ir Krystiano Lupos kūrybos paveikslai. Rugsėjo 25 d. „Skalvijos“ kino centre vyks režisieriaus Miko Žukausko dokumentinio filmo „Trikampiui pakilus: Krystianas Lupa stato „Didvyrių aikštę“ ir Audronio Liugos bei Juozo Javaičio filmo „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ premjeros.
Įtakingų užsienio teatro ekspertų „importas“
Šiemet festivalyje svečiuosis ir gausus būrys užsienio teatro ekspertų – per keturiasdešimt jaunų teatro kritikų ir pripažintų tarptautinių teatro festivalių programų sudarytojų, teatrologų. Jiems bus pristatyta dešimties lietuviškų spektaklių programa, kurioje – lietuvių Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus, lenko Krystiano Lupos, vengro Arpado Schillingo spektakliai bei jaunųjų režisierių Artūro Areimos, Gintarės Radvilavičiūtės, Olgos Lapinos ir Karolinos Žernytės darbai. Užsienio ekspertai taip pat dalyvaus diskusijose ir konferencijose, atvirose ir Lietuvos publikai.
Rugsėjo 24 d. 10 val. prasidės penktoji tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija, organizuojama Teatro agentūros. Teatro „Meno fortas“ patalpose pranešimus skaitys bei teatro ir kritikos santykį analizuos dvylika Lietuvos ir užsienio teatro kritikų iš Lietuvos, kaimyninių šalių ir net iš Australijos. Šiemetinė konferencijos tema – „ctrl+txt“. Renginį moderuos žinomi Baltijos šalių teatrologai ir teatro kritikai – Ottas Karulinas (Estija), Zane Kreicberga (Latvija) ir Jurgita Staniškytė (Lietuva).
Skirtingi kontekstai ir konkretūs spektakliai bus aptarti tradicinių pokalbių su spektaklių kūrėjais metu, o rugpjūčio 25 d. 16 val. kartu su tarptautine scenos menų agentūra „IVA company“ ir Prancūzų institutu Lietuvoje Mediatekoje įvyks diskusija apie Lietuvos ir Prancūzijos teatro patirtis bei perspektyvas. Joje dalyvaus prestižinio Avinjono teatro festivalio meno vadovė Agnes Troly, tarptautinio teatro festivalio „Passages“ meno vadovas Jean‘as-Pierre‘as Thibaudat, Marselio teatro „NoNo“ vadovas Serge‘as Noyelle, Prancūzų Instituto direktorius Frederic Bellido ir Lietuvos teatro atstovai.
„Šiemet su Lietuvos teatro panorama susipažinti panoro per trisdešimt užsienio teatro ekspertų, – pasakoja M. Budraitis, – bendradarbiaujame su Lietuvos kultūros institutu, LR kultūros atašė Prancūzijoje Vida Gražiene ir Lenkijoje – Rasa Rimickaite. Atvyks Prancūzijos teatrų ir festivalių atstovai bei būrys Lenkijos teatro ekspertų, tarp kurių – Lietuvai puikiai žinomas lenkų teatro kritikas Lukaszas Drewniakas, tituluojamas Lietuvos teatro ekspertu. Taip pat sulauksime svečių iš Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos, Vengrijos, Austrijos ir net Pietų Korėjos“.
Tarptautinis finalas: šokis ant tilto
„Žmones kviesime susitikti ne tik kino ir teatro salėse ar per pokalbius su kūrėjais, bet ir viešose erdvėse bei kavinėse, – pasakoja V. Ivanova, – rugsėjo pabaigoje prasidės tarptautinės lenkų menininkų grupės „Koncentrat“ kūrybinės dirbtuvės su lietuvių ir estų aktoriais. Spalio 3, 4 dienomis jų rezultatas bus pristatytas festivalio klubo programoje, pasirodymo ant Žaliojo tilto metu“.
„Sirenose“ pristatomo lenkų kultūros platformos culture.pl projekto „Petia ir vilkas: reinterpretacija“ pasirodymo režisierius – žymus lenkų choreografas Rafałis Dziemidokas. Pasak lenkų kritikų, jis yra vienas netradiciškiausių lenkų šokio scenos personažų, išsiskiriantis ne tik savo laikysena, bet ir ypatinga scenine asmenybe ir publikos pajauta. Dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir pristatyti „...reinterpretaciją“ Vilniuje, o po to – Estijoje, bendradarbiaujant su Tartu miesto festivaliu „UIT“, atrinkti lietuvių aktoriai Žana Gončiar, Paulius Markevičius ir Vilma Pitrinaitė. Tarp dalyvių iš Estijos – vieno įdomiausių šios šalies teatrų „No99“ aktorė Linda Vaher.
Paskutinę festivalio dieną, spalio ketvirtąją, po jubiliejinio belgų Josse De Pauwo spektaklio „Senasis vienuolis“ – festivalio dalyviai, svečiai ir žiūrovai yra kviečiami į finalinį nemokamą festivalio klubo renginį. Tai uždarymo jam-session muzikos klube „Tamsta“, kur gros – ir kviečiami prisijungti – ne tik lietuvių muzikantai, bet ir žymusis belgų Kriso Defoorto trio.
„Į festivalį – užsienio programos ir lietuviškus spektaklius, į klubo ir edukacinės programos renginius – kviečiame absoliučiai visus, ne tik su teatru susijusius, bet ir jo nepažįstančius žmones, – teigė A. Žukaitytė. – Šiemet nutarėme daryti ir atvirą festivalio uždarymą, į kurį raginame rinktis norinčius ir pasiklausyti, ir pagroti, ir susipažinti su festivalio komanda bei kūrėjais. Kviečiame pasinaudoti siūlomomis susitikimų su žmonėmis galimybėmis: pažinti kito istoriją scenoje, susipažinti su kitu pokalbyje, sutikti su tais, kuriems įdomu sutikti žmogų, juk visa kita – nesvarbu“.
