Nesenstančios ir aktualios temos
Prieš beveik tris šimtus metų parašyta baladžių opera – tarsi šių dienų kronika: nusikaltimai, seksas, pinigai – vienos labiausiai žiniasklaidoje ir visuomenėje eskaluojamų temų. Britų dramaturgo J.Gay „Vargų“ opera (1728 m.), pašiepė aukštuomenės ir žemesniuose sluoksniuose įsikerojusius korupcinius ryšius ir dvigubą moralę.
Šis kūrinys sulaukė stulbinamo populiarumo ir sumušė visus žiūrimumo rekordus – 1920 m. „Hammersmith“ teatre žiūrovus kvietė net 1463 kartus! Operos populiarumas bei žinomumas užkrėtė netgi niekada teatre nesilankiusiuosius ir sukėlė rimtų socialinių problemų – 1776 m. Didžiojoje Britanijoje leidžiamame leidinyje „History of Music“ buvo rašoma, kad dėl neįtikėtino operos populiarumo padaugėjo plėšikavimo ir smurtavimo, nes jauni vyrai imitavo pagrindinį herojų, vagių gaujos vadą Machitą. Dramaturgas J.Gay buvo apkaltintas suviliojęs vaikinus Machito gyvenimo istorija, mat joje idealizuojamas tingumas ir kriminalinio pasaulio malonumus. Praėjus dviems šimtmečiams, 1928 m. vokiečių dramaturgas Bertoltas Brechtas kartu su kompozitoriumi Kurtu Weillu adaptavo šį kūrinį, į paviršių iškeldamas buržuazinės visuomenės ydas. Nors šis miuziklas – itin populiarus, vis dėlto nepamirštamas ir originalas – „Vargšų operos“ adaptacijos statomos iki mūsų dienų, pasitelkiant skirtingus žanrus.
Režisierius Andrius Kurienius, kalbėdamas, kodėl šis spektaklis gali būti aktualus ir patrauklus šiandien, akcentavo žmogaus prigimtį: „Žmogus yra toks – koks jis yra, jo prigimtis nepasikeitė. Taip buvo prieš 300 metų, šimtmetį, prieš 10 metų. Jam būdingos tos pačios ydos, aktualios tos pačios problemos. Niekas nepasikeitė, žmogaus silpnybės išliko tos pačios. Viskas perkama ir parduodama.“
Meilė ar pinigai?
Iš tiesų, „Vargšų operos“ herojų frazės tarsi užrašytos šiandien, apie mus dabartyje: godžius ir nepatenkintus, besislepiančius po kaukėmis, stebinančius išradingumu bei apsukrumu, ieškančių protekcijų ir nevengiančių moralizavimo.
Siužetas primena pasaką suaugusiems: Machitas, džentelmenas ir širdžių ėdikas, suvilioja Poli Pičem – prekiautojo vogtais daiktais ir tuo pat metu policijos informatoriaus dukrą. Jie slapčia nuo visų susituokia. Įtakingas tėvas sulaiko žentą ir nusprendžia jį supūdyti kalėjime.
Spalvingoje vadeivos biografijoje pasirodo besą daugiau mylimųjų, kurios stoja jo ginti... Tikra – romantinė melodrama su kriminaliniu prieskoniu.
Pagrindinio vaidmens atlikėjas Machitas–Aleksandras Kleinas savo personažą apibūdina kaip labai azartišką žmogų, kuris linkęs įsisukti į neįmanomą situaciją ir po to iš jos „išplaukti“. Pasak aktoriaus, tokių herojų esama, tačiau ne visi linkę tai pripažinti.
Spektaklyje jį supa net trys įsimylėjusios damos. Paklausta, kuo šis vyras toks ypatingas, Polės vaidmenį kurianti aktorė Agnieška Ravdo atvira, kad moterys susižavi drąsiais vyrais, kurie geba atlikti drąsius poelgius, yra ryžtingi. „Moterys myli ausimis, o Machitas sugeba tinkamoje situacijoje, pasakyti tinkamus žodžius. Galėčiau tokį įsimylėti,“ – juokavo A.Ravdo.
Įsimylėjimo temą tęsdama aktorė Inga Mikutavičiūtė pabrėžė, jog jos herojė Liusė, skirtingai nei Polė, racionalesnė meilės klausimu. „Mano personažas turi labai gražų tikslą – trokšta tapti padoria moterimi. Dėl to jai reikia ištekėti už Machito. Kai ji to pasieks, taps laiminga.“
Savito meilės keturkampio dalyvė Ugnė Žirgulė veikėjos Džen jausmą pagrindiniam herojui pavadino nepaaiškinama trauka: „Tai chemija, kurią kartais pajunti gyvenime, ir kuri yra netgi žudanti. Manau, kad kiekvienas žmogus atras sąsajų su savo gyvenimu, kai negali tam tiesiog atsispirti.“
Aktoriai dainuos gyvai
Jau senokai Nacionaliniame Kauno dramos teatre sklandė mintis sukurti muzikinį spektaklį – teatro trupėje – visas būrys balsingų aktorių. Režisieriaus A.Kurieniaus sumanymas spektaklyje gyvai atlikti K.Weillo kurtas dainas tapo įdomiu ir nelengvu iššūkiu atlikėjams ir jų vokalo pedagogei Danguolei Beinarytei.
Didelę pedagoginę patirtį turinti chormeisterė sutiko, jog aktoriams vokalo pasirengimas buvo nemenkas darbas: „Režisierius sakė, kad aktoriai kaip nors sudainuos, o aš sakiau – „kaip nors“ netiks! Visada tiki, kad turi padaryti patį geriausią variantą. Fiziškai tam reikėtų gerų trijų keturių mėnesių darbo, kad spektaklis būtų puošnus, išbaigtas. Paprastai, muzikinis kūrinys nusistovi maždaug po metų. Galima labai lengvai apsiginti, jei kažkas nepatiks, tai juk – „Vargšų opera“. Labai geras pavadinimas. Reikia atsiriboti nuo bet kokios kritikos.“
Paklausta, ar sutiktų, kurį nors iš aktorių mokyti vokalo pamokų, D.Beinarytė neslėpė: „Jei žmogus nori, tiki savim ir gali ką nors iš savo vidaus ištraukti, aš būsiu tas mažiukas krislas, kuris galės jam patarti. Jei jis tuo džiaugsis, aš tikrai galėsiu padėti. Mokydama dainuoti kitus žmones, sykiu daug ko išmokstu iš jų.“
Spektaklyje ryškius vaidmenis kuria ir melodingas vokalo partijas atlieka Kęstutis Povilaitis (Pičemas), Audronė Paškonytė (ponia Pičem), Ugnė Žirgulė ir Martyna Gedvilaitė (Džen), Inga Mikutavičiūtė ir Eglė Grigaliūnaitė (Liusė), Neringa Nekrašiūtė ir Agnieška Ravdo (Polė), Edgaras Žemaitis bei Aleksandras Kleinas (Machitas), Ridas Žirgulis (Lokitas), Gintautas Bejeris ir Artūras Sužiedėlis (Filčas), Tomas Erbrėderis, Vaidas Maršalka, Henrikas Savickis, Andrius Gaučas, Eugenija Bendoriūtė, Aušra Keliuotytė, Milė Šablauskaitė, Gabrielė Aničaitė – baro dainininkės ir Machito gaujos vyrukai.
Dekoracijas ir itin teatrališkus kostiumus šiam spektakliui sukūrė dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė.
