„Taip ir likau pakeltomis rankomis – publika pašoko iš vietų, o kiti muzikantai grojo toliau. Tada pradėjau diriguoti“, – pasakojo D.Pulauskas. Tačiau kolektyvas bisą vis dėlto sugrojo, lyderiui persėdus prie fortepijono.
Vos ne Ukrainos situacijos metafora. Išoriškai šalies pietuose ramu. D.Pulauskas stebėjosi, kaip išgražėjo per dešimtmetį Odesa ir Vinica – šitiek laiko praėjo nuo jo ankstesnių pasirodymų šių miestų tradiciniuose džiazo festivaliuose. „Dabar gatvės vakarais apšviestos, aplinkui – fontanai, kavinės, pilnos laisvų ir kultūringų žmonių, o anuomet tai buvo tamsus užkampis“, – pasakojo muzikas.
Lietuvių sekstetą (D.Pulauskas, Valerijus Ramoška, Liutauras Janušaitis, Kęstutis Vaiginis, Domas Aleksa ir Linas Būda) festivaliai pasitiko vakarietiška atmosfera: prieš koncertus muzikantus apguldavo privačių televizijų filmavimo grupės, vykdavo spaudos konferencijos ir fotosesijos. Dainiaus interviu prieš kylant į sceną Vinicoje buvo tiesiogiai transliuojamas į žiūrovų salę. Muzika, anot D.Pulausko, taip pat buvo europinio lygio.
Tačiau pro vilniečių akis nepraslydo ir kitokie ženklai. Pavyzdžiui, Odesoje pardavinėjami kilimėliai su V.Putino veidu ir užrašu „valykitės kojas“ bei analogiškas tualetinis popierius, tik padabintas kur kas riebesniu šūkiu, kitokie panašūs „suvenyrai“. Įdomu, kad juos perka ir rusų turistai.
O Vinicos ir Odesos festivaliuose rusų muzikantų nebuvo, nors jų tikrai nestinga. Iš svečių grojo norvegai, švedai, austrai, vokiečiai, prancūzai, graikai, šveicarai, armėnai, estai ir amerikiečiai. Bilietai į koncertus Vinicoje kainavo tik po vieną eurą, o kompaktinės plokštelės ten pardavinėtos po du eurus, Odesoje – tik truputį brangiau.
D.Pulauskas prieš gastroles išleido naują – aštuntąjį – savo grupės albumą (ir 16-tą autorinį) „Zig Zag“, kurį dalijo Ukrainoje ir nemokamai. Mat tai – naujoji grupės vizitinė kortelė, o be kortelės šiandien – nė iš vietos.
Albume „Zig Zag“ pirmą kartą kaip D.Pulausko kolektyvo nariai įsiamžino saksofonininkas L.Janušaitis ir bosininkas D.Aleksa. „Džiaugiuosi dabartine grupės sudėtimi. Jau sukaupėme didelį repertuarą“, – kalbėjo D.Pulauskas.
Jis neslėpė, kad skirtingoms kartoms susikalbėti nėra visiškai paprasta – juk Domas ir Liutauras tiktų jam į vaikus, jie turi savo įpročius ir muzikinį skonį. „Nebūtina mylėti manęs ir mano muzikos – svarbiausia profesionaliai atlikti darbą“, – dėstė savo kūrybos filosofiją Dainius.
Anot jo, jaunimas įlieja grupei energijos, o vyresnioji karta pratina jį prie disciplinos ir ištvermės, kurių prireikia sunkiose gastrolėse.
Nebuvo lengva ir grupės išvyka į Ukrainą, visai neleidusi muzikantams atsipūsti. Be koncertų, visas šešetas su prodiuseriu Antanu Gusčiu dar spėjo padirbėti ir Ukrainos jaunųjų džiazo atlikėjų konkurso žiuri Vinicoje – jų išrinktą „Grand Prix“ laimėtoją kitąmet išgirsime „Vilnius Jazz Young Power“ koncerte.
Dar šį rudenį D.Pulausko grupės laukia sudėtingos gastrolės Kinijoje ir Indijoje. Tai bus jau aštuntasis šio kolektyvo apsilankymas Azijoje. Artėja ir neramūs kiti metai – Birštono džiazo festivalyje prasidės D.Pulausko grupės 20-mečiui skirtų renginių maratonas.
